Rokas Grajauskas: geriausiai su Rusijos embargu susidorojo Lietuvos mėsos pramonė

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rokas Grajauskas

2016-06-14 16:20

Lietuvos įmonės, eksportuojančios į Rusijos maisto embargo sąrašą pakliuvusius produktus, pakankamai sėkmingai susidoroja su iškilusiais iššūkiais. Nors skaičiai „ant popieriaus“ rodo stiprų eksporto susitraukimą, tačiau tokie nominalūs pokyčiai viso labo maskuoja didelius kainų svyravimus.

Iki šiol geriausiai su embargu susidorojo mėsos produktų eksportuotojai, kurie sugebėjo net didinti pardavimus. Pieno pramonės praradimai taip pat gerokai mažesni nei Rusijos dalis eksporte iki embargo. Atsižvelgiant į paskutiniu metu susitraukusį eksporto kanalą per Baltarusiją, panašu, kad didžiausi sunkumai laukia didmenininkų, reeksportuojančių vaisius ir daržoves.

Pieno pramonę blaško kainų pokyčiai

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, praėjusiais metais pastebimai smuko pieno kainos. Iš viso Lietuvoje jos traukėsi 23 proc., šiais metais susitraukimas siekia dar papildomai 12 proc. Tokią situaciją iš esmės lėmė du veiksniai. Tai pieno kvotų ES rinkoje panaikinimas, dėl kurio atsirado didžiulis pieno produkcijos perviršis, bei sumenkusi paklausa ne tik Rusijoje, bet ir kitose besivystančiose rinkose.

Ryški kainų korekcija labiausiai menkina pieno produktų gamintojų eksporto skaičius „ant popieriaus“. Nors eksportas eurais praėjusiais metais traukėsi beveik trečdaliu, vertinant tonomis, susitraukimas siekė tik 8 proc. Atsižvelgiant į tai, kad prieš embargą Lietuvos pienininkai į Rusiją veždavo maždaug 20-30 proc. savo produkcijos, tai – jau visai neblogas rezultatas. Panašią tendenciją rodo ir didžiųjų pieno produktų gamintojų finansiniai rezultatai – nors pajamos smuko beveik ketvirtadaliu, grynasis jų pelnas traukėsi vos 3 proc. Šiais metais ir toliau fiksuojamas nominalus susitraukimas (-27 proc.), tačiau realiais kiekiais produkcijos, ypač sausų pieno produktų, gamyba jau auga (5 proc.) ir mes pamažu grįžtame prie iki embargo buvusių gamybos apimčių.

Situaciją pienininkams padėjo amortizuoti aktyvi alternatyvių užsienio rinkų paieška. Tvariausia naujai užkariauta rinka – Jungtinės Valstijos, kuriose net ir pirmaisiais šių metų mėnesiais augimas siekė beveik 40 proc. Nors pergalių pavyko pasiekti ir ES rinkose, tačiau čia situaciją komplikuoja produkcijos perviršis bei dėl to įsigalėję kainų karai. Tuo tarpu rezultatai egzotiškose rinkose nevienareikšmiai. Jei eksportas į Korėją atrodo stabiliai, tai trumpalaikės pergalės Uzbekistane ar Irane nepasiteisino, nebepavyksta produkcijos parduoti ir Vietname. Šokinėja ir eksportas į Saudo Arabiją.

Mėsos gamintojus gelbsti sėkmingas eksporto rinkų pasirinkimas

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas