Rokas Grajauskas. Į atsigaunančią Rusijos rinką vilčių dėti nereikėtų

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2017-01-25 18:08

Augančios naftos kainos ir Rusijai draugiška naujoji JAV administracija didina lūkesčius dėl Rusijos ekonomikos atsigavimo. Nors Rusija išlieka svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, didelių vilčių į ją dėti nereikėtų. Tai ne tik pavojinga geopolitine prasme, bet ir gali kenkti Lietuvos ekonominiam progresui.

Rusijos ekonomika stojasi ant kojų

Rusijos ekonomika pamažu lipa iš duobės. Nors paskutiniais praėjusių metų mėnesiais vis dar buvo fiksuojamas nežymus Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas, kiti rodikliai jau fiksavo teigiamas tendencijas – pamažu augo realus atlyginimas, statybų, importo apimtys.

Rusijos ekonomika recesijoje išbuvo dvejus metus, tačiau šiemet jau turėtų ryškiau matytis stojimosi ant kojų ženklai. Tikimasi bent 1 proc. augsiančio BVP, importas taip pat turėtų augti keliais procentais. Pagrindinė prielaida, leidžianti tikėtis, kad Rusijos ekonomika atsistatys – auganti naftos kaina. Optimizmo prideda ir pozityviai Rusijos atžvilgiu nusiteikusi naujoji JAV administracija. Galimas sankcijų panaikinimas teigiamai paveiktų tarptautinių investicijų į Rusiją srautus, kurie pastaruosius dvejus metus buvo visiškai išdžiūvę.

Norinčiųjų grįžti į Rusiją – vis mažiau

Nepaisant Rusijos ekonomikos nuosmukio ir įvesto embargo maisto produktams, Rusija išliko svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė, į kurią net ir šiandien išvežame maždaug 14 proc. visų eksportuojamų prekių. Vos ūgtelėjęs Rusijos importas praėjusios vasaros pabaigoje iškart atsiliepė ir Lietuvos eksportui. Iš Lietuvos į Rusiją iškart plūstelėjo daugiausiai reeksportuojamų prekių, tokių kaip įvairūs medikamentai, techninė įranga, naudotos transporto priemonės.

Tačiau norinčiųjų sugrįžti į Rusijos rinką lieka vis mažiau. „Danske Bank“ užsakymu atlikta verslo vadovų apklausa atskleidė, kad Rusiją kaip pagrindinę eksporto rinką mato vos 4 proc. Lietuvos įmonių. Daug didesnės galimybės matomos euro zonos, Skandinavijos, Vidurio Europos šalyse.

Apklausoje išryškėjo ir dar viena įdomi tendencija. Į Rusijos rinką viltingiausiai žiūri mažos įmonės ir tos, kurios neturi planų artimiausiu metu investuoti į plėtrą. Tai tik patvirtina nuomonę, kad dėl Rusijos rinkos netekties labiausiai išgyveno neefektyvios ir naujų iššūkių bijančios įmonės.

Žemos maržos verčia pasitempti

Belieka džiaugtis, kad prie smukusios Rusijos ekonomikos ir embargo maisto produktams Lietuvos įmonės prisitaikė stebėtinai sėkmingai. Neturėjome nė vieno didesnio bankroto, dauguma Lietuvos pienininkų sėkmingai nukreipė produkcijos srautus į kitas rinkas. Transporto įmonės taip pat muša naujus veiklos rekordus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas