Rokas Grajauskas. Į atsigaunančią Rusijos rinką vilčių dėti nereikėtų

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2017-01-25 18:08

Augančios naftos kainos ir Rusijai draugiška naujoji JAV administracija didina lūkesčius dėl Rusijos ekonomikos atsigavimo. Nors Rusija išlieka svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, didelių vilčių į ją dėti nereikėtų. Tai ne tik pavojinga geopolitine prasme, bet ir gali kenkti Lietuvos ekonominiam progresui.

Rusijos ekonomika stojasi ant kojų

Rusijos ekonomika pamažu lipa iš duobės. Nors paskutiniais praėjusių metų mėnesiais vis dar buvo fiksuojamas nežymus Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas, kiti rodikliai jau fiksavo teigiamas tendencijas – pamažu augo realus atlyginimas, statybų, importo apimtys.

Rusijos ekonomika recesijoje išbuvo dvejus metus, tačiau šiemet jau turėtų ryškiau matytis stojimosi ant kojų ženklai. Tikimasi bent 1 proc. augsiančio BVP, importas taip pat turėtų augti keliais procentais. Pagrindinė prielaida, leidžianti tikėtis, kad Rusijos ekonomika atsistatys – auganti naftos kaina. Optimizmo prideda ir pozityviai Rusijos atžvilgiu nusiteikusi naujoji JAV administracija. Galimas sankcijų panaikinimas teigiamai paveiktų tarptautinių investicijų į Rusiją srautus, kurie pastaruosius dvejus metus buvo visiškai išdžiūvę.

Norinčiųjų grįžti į Rusiją – vis mažiau

Nepaisant Rusijos ekonomikos nuosmukio ir įvesto embargo maisto produktams, Rusija išliko svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė, į kurią net ir šiandien išvežame maždaug 14 proc. visų eksportuojamų prekių. Vos ūgtelėjęs Rusijos importas praėjusios vasaros pabaigoje iškart atsiliepė ir Lietuvos eksportui. Iš Lietuvos į Rusiją iškart plūstelėjo daugiausiai reeksportuojamų prekių, tokių kaip įvairūs medikamentai, techninė įranga, naudotos transporto priemonės.

Tačiau norinčiųjų sugrįžti į Rusijos rinką lieka vis mažiau. „Danske Bank“ užsakymu atlikta verslo vadovų apklausa atskleidė, kad Rusiją kaip pagrindinę eksporto rinką mato vos 4 proc. Lietuvos įmonių. Daug didesnės galimybės matomos euro zonos, Skandinavijos, Vidurio Europos šalyse.

Apklausoje išryškėjo ir dar viena įdomi tendencija. Į Rusijos rinką viltingiausiai žiūri mažos įmonės ir tos, kurios neturi planų artimiausiu metu investuoti į plėtrą. Tai tik patvirtina nuomonę, kad dėl Rusijos rinkos netekties labiausiai išgyveno neefektyvios ir naujų iššūkių bijančios įmonės.

Žemos maržos verčia pasitempti

Belieka džiaugtis, kad prie smukusios Rusijos ekonomikos ir embargo maisto produktams Lietuvos įmonės prisitaikė stebėtinai sėkmingai. Neturėjome nė vieno didesnio bankroto, dauguma Lietuvos pienininkų sėkmingai nukreipė produkcijos srautus į kitas rinkas. Transporto įmonės taip pat muša naujus veiklos rekordus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas