Rokas Grajauskas. Įmonių pelnai auga sparčiau nei pajamos: kas tai lemia?

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Rokas Grajauskas

2017-03-13 15:16

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc.

Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje. Šiemet žaliavų kainoms atsigaunant, taip pat sparčiais tempais augant atlyginimams, pelnų augimas jau turėtų būti gerokai nuosaikesnis.

Gamyba išlaiko stabilų augimą

Atmetus kainų pokyčius ir neskaičiuojant mineralinių produktų, bendros gamybos apimtys praėjusiais metais augo beveik 6 proc. Itin gerus rezultatus demonstravo aukštos pridėtinės vertės sektoriai – elektroninių komponentų, lazerių gamyba augo 22 proc., vaistų – 17 proc. Kiti dviženkliais skaičiais augę gamybos sektoriai - tai metalo gaminių, tekstilės, transporto priemonių, įvairių mašinų gamyba.

Praėjusiais metais gerėjo ir maisto produktų gamintojų situacija. 2015 m. šio sektoriaus pajamos ir pelnas krito dėl 2014 m. rugpjūtį Rusijos įvesto embargo. Tačiau pernai maisto gamintojų pelnas augo įspūdingu 61 proc. Toks rezultatas rodo, kad maisto gamintojams pavyko sėkmingai susidoroti su Rusijos embargo poveikiu plečiant pardavimus naujose rinkose, tarp kurių – ne tik euro zonos šalys, tačiau ir JAV, Vidurio Rytų, Pietryčių Azijos valstybės.

Spartus prekybos ir transporto įmonių augimas

Praėjusiais metais gerus rezultatus demonstravo ir mažmeninės prekybos sektorius – atmetus kainų pokyčius, jame veikiančių įmonių pardavimai augo 7 proc. Sektorių į priekį stūmė vis intensyvesnis vartojimas, kurį savo ruožtu skatina augantis užimtumas bei didėjantys atlyginimai. Gana stipriai – 12 proc. – augo apgyvendinimo ir maitinimo įmonių pajamos. Tai nulėmė ne tik aktyvus vidaus vartojimas, tačiau ir augantys turistų srautai. Lietuvos transporto įmonės, vos prieš kelis metus stipriai priklausiusios nuo Rusijos rinkos, taip pat rodo puikius rezultatus – pernai transporto įmonių pajamos augo 7 proc. Susitraukus Rusijos rinkai transporto įmonės sėkmingai prisitaikė prie situacijos atrasdamos naujų klientų Skandinavijos šalių, Vakarų Europos rinkoje.

2016-ieji sunkiausi žemės ūkiui ir statybai

Kiek sunkesni 2016-ieji buvo žemės ūkio ir statybos sektoriams. Statybos įmonių pajamos pernai traukėsi daugiau kaip 10 proc. Pagrindinis tai nulėmęs veiksnys – dar neįsibėgėjęs naujos finansinės perspektyvos ES fondų lėšų panaudojimas. Tikėtina, kad ES fondų išmokos pilnai įsibėgės antroje šių metų pusėje, tai turėtų reikšmingai prisidėti prie spartesnės statybos sektoriaus plėtros.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas