Rokas Grajauskas. Įmonių pelnai auga sparčiau nei pajamos: kas tai lemia?

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Rokas Grajauskas

2017-03-13 15:16

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc.

Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje. Šiemet žaliavų kainoms atsigaunant, taip pat sparčiais tempais augant atlyginimams, pelnų augimas jau turėtų būti gerokai nuosaikesnis.

Gamyba išlaiko stabilų augimą

Atmetus kainų pokyčius ir neskaičiuojant mineralinių produktų, bendros gamybos apimtys praėjusiais metais augo beveik 6 proc. Itin gerus rezultatus demonstravo aukštos pridėtinės vertės sektoriai – elektroninių komponentų, lazerių gamyba augo 22 proc., vaistų – 17 proc. Kiti dviženkliais skaičiais augę gamybos sektoriai - tai metalo gaminių, tekstilės, transporto priemonių, įvairių mašinų gamyba.

Praėjusiais metais gerėjo ir maisto produktų gamintojų situacija. 2015 m. šio sektoriaus pajamos ir pelnas krito dėl 2014 m. rugpjūtį Rusijos įvesto embargo. Tačiau pernai maisto gamintojų pelnas augo įspūdingu 61 proc. Toks rezultatas rodo, kad maisto gamintojams pavyko sėkmingai susidoroti su Rusijos embargo poveikiu plečiant pardavimus naujose rinkose, tarp kurių – ne tik euro zonos šalys, tačiau ir JAV, Vidurio Rytų, Pietryčių Azijos valstybės.

Spartus prekybos ir transporto įmonių augimas

Praėjusiais metais gerus rezultatus demonstravo ir mažmeninės prekybos sektorius – atmetus kainų pokyčius, jame veikiančių įmonių pardavimai augo 7 proc. Sektorių į priekį stūmė vis intensyvesnis vartojimas, kurį savo ruožtu skatina augantis užimtumas bei didėjantys atlyginimai. Gana stipriai – 12 proc. – augo apgyvendinimo ir maitinimo įmonių pajamos. Tai nulėmė ne tik aktyvus vidaus vartojimas, tačiau ir augantys turistų srautai. Lietuvos transporto įmonės, vos prieš kelis metus stipriai priklausiusios nuo Rusijos rinkos, taip pat rodo puikius rezultatus – pernai transporto įmonių pajamos augo 7 proc. Susitraukus Rusijos rinkai transporto įmonės sėkmingai prisitaikė prie situacijos atrasdamos naujų klientų Skandinavijos šalių, Vakarų Europos rinkoje.

2016-ieji sunkiausi žemės ūkiui ir statybai

Kiek sunkesni 2016-ieji buvo žemės ūkio ir statybos sektoriams. Statybos įmonių pajamos pernai traukėsi daugiau kaip 10 proc. Pagrindinis tai nulėmęs veiksnys – dar neįsibėgėjęs naujos finansinės perspektyvos ES fondų lėšų panaudojimas. Tikėtina, kad ES fondų išmokos pilnai įsibėgės antroje šių metų pusėje, tai turėtų reikšmingai prisidėti prie spartesnės statybos sektoriaus plėtros.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

Povilas Stankevičius. Nepaisant pingančios naftos, infliacija spartėja

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio ...

Ieva Valeškaitė. Pelno mokestis – ko iš tikrųjų reikia šalies verslui?

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio ...

Rūta Vainienė. Virš urėdijų – tik giedras dangus?

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias ...

Nerijus Mačiulis. Regioninė atskirtis – padėtis be išeities?

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra ...

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas