Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau


Asmeninio archyvo nuotr. Rokas Grajauskas

2017-04-12 17:43

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, o algos šalyje augs kur kas sparčiau nei kainos.

Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų. Nors šildymas, elektra ir dujos kovo mėnesį kainavo pigiau nei pernai, nafta buvo smarkiai – daugiau kaip trečdaliu – brangesnė.

Galima palyginti: praėjusių metų kovą barelis šios žaliavos vidutiniškai kainavo 36 eurus, o šiemet naftos kaina jau siekė 49 eurus. Toks pokytis netruko atsiliepti degalų kainoms: pernai kovą 95 klasės benzinas kainavo vos eurą, o šiemet kaina pakilo iki 1,15 euro. Brangstantys degalai, dėl augančių transportavimo sąnaudų, turi įtakos ir kitų prekių brangimui.

Nors maisto produktai kovą vidutiniškai brango 2,9 proc., pieno produktų kainų augimas buvo spartesnis ir siekė 7 proc. Tai lėmė augusios pieno supirkimo kainos, atsigaunanti pasaulio ekonomika bei išnykęs produkcijos perviršis, kuris Europos Sąjungoje buvo susiformavęs dėl kvotų panaikinimo 2015 metais. Kita vertus, daržovių ir vaisių kainos, palyginti su praėjusiais metais, yra sumažėjusios – vaisiai pigiau kainuoja maždaug 2 proc., daržovės – maždaug 5 proc. O pernai kainų skandalą socialiniuose tinkluose įžiebusį kalafiorą vietoje buvusių 3,49 euro šiuo metu galima įsigyti už 1,45 euro.

Kovą į viršų šoko ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kainos. Šioms didžiausią įtaką padarė nuo kovo 1 d. įsigalioję gerokai didesni akcizai – alui ir vynui akcizai didėjo daugiau nei dvigubai, spirituotiems gėrimams beveik penktadaliu. Išaugę akcizai smarkiai pabrangino alkoholinius gėrimus: alus kovą kainavo 26 proc., spirituoti gėrimai 8 proc., vynas 7 proc. daugiau nei prieš metus.

Paslaugų kainas augina atlyginimai

Kaip rodo statistika, paslaugų kainos kovą ūgtelėjo 2,7 proc. Prie jų augimo labiausiai prisideda vis sparčiau augantys atlyginimai – būtent paslaugų sektoriuje darbo sąnaudos sudaro didžiausią galutinės kainos dalį. Paslaugų sektoriuje kainų augimu išsiskiria restoranai ir kavinės – per metus kainos juose išaugo 8 proc. Tam įtakos turi ne tik augantys atlyginimai, bet ir didėjantys turistų srautai, ypač sostinėje.

Tuo metu būsto nuomos kainos, po euro įvedimo šovusios į viršų, pastaruoju metu auga gerokai lėčiau. Palyginimui: 2015 m. jų augimas siekė 18 proc., 2016 m. – 11 proc., o šiemet kovą jos visiškai nustojo augusios. Būsto nuomos rinkoje galima pastebėti tendenciją, kad nuomotojai, per žymiai pakėlę kainas, susiduria su sunkumais išnuomojant būstą. Tokia tendencija nestebina, nes būsto nuomos kainos pastaraisiais metais augo gerokai greičiau nei gyventojų perkamoji galia.

Ateinančiais šių metų mėnesiais metinis naftos kainų kilimas nebebus toks ryškus ir jos poveikis kainoms bus mažesnis. Tai lems, kad metų pabaigoje infliacija sumažės iki 2,5 proc. „Danske Bank“ skaičiavimais, vidutinė infliacija šiemet sieks 2,8 proc., o kitąmet sumažės iki 2,4 proc. Tačiau atlyginimų augimas ir toliau išliks spartus – šiemet sieks 6,7 proc., o kitąmet – 7,1 proc.

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas