Rokas Grajauskas: Kada atlyginimai Lietuvoje bus kaip Danijoje? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

2016-02-04 13:12

Dažnam lietuviui nusvyra rankos išgirdus, kad į Daniją ar Airiją išvykę tautiečiai ten uždirba 4 ar net 5 kartus didesnius atlyginimus negu Lietuvoje. Tuomet kyla pagrįstas klausimas: o kada ir mes Lietuvoje tiek uždirbsime? Atsakymas paprastas ir tuo pačiu sudėtingas – tada, kai pasivysime turtingesnes Europos šalis pagal darbo našumą.

Atlyginimai lygu našumui

Dažnai darome klaidą darbo jėgos našumą prilygindami darbuotojų darbštumui. Nors darbštumas turi įtakos našumui, tačiau egzistuoja ir kitos – daug svarbesnės – dedamosios. Tai yra technologinio išsivystymo lygis (vienas darbuotojas naudojantis pažangesnę įrangą sukurs daugiau nei darbuotojas, kurio darbo įranga pasenusi), žmogiškasis kapitalas (kūrybingesni ir geresnį išsilavinimą turintys darbuotojai sukurs daugiau nei mažiau išsilavinę), pramonės struktūra (farmacijos, biotechnologijų, cheminių produktų, elektronikos sektoriuose sukuriama pridėtinė vertė yra gerokai didesnė nei baldų ar maisto gamybos srityse). Našumą lemia ir tokie dalykai kaip verslumas, kūrybiškumas, tinkamų eksporto rinkų pasirinkimas, trumpalaikiai ekonominiai šokai ir kt.

Nors žvelgiant ilguoju laikotarpiu egzistuoja labai glaudus, beveik absoliutus ryšys, tarp našumo ir atlyginimų, ekonomikoms augant, tam tikrais laikotarpiais, tarp jų gali atsirasti atotrūkis. O tokie atotrūkiai gali turėti labai didelę įtaką šalies konkurencingumui. Pavyzdžiui, jeigu atlyginimai auga greičiau nei našumas, šalis pamažu pradeda prarasti konkurencingumą užsienio rinkose. Kuo daugiau šalis eksportuoja į užsienį (kaip, pavyzdžiui, Lietuva), tuo didesnė neigiama įtaka jos konkurencingumui. Ir atvirkščiai, jei našumas auga greičiau nei atlyginimai, tai sudaro sąlygas dar didesniam ekonomikos augimui, nes šalis tampa konkurencingesnė, nors žvelgiant trumpuoju laikotarpiu, nuo to labiau nukenčia darbuotojai.

Ar vejamės?

Jei matuosime kiek kartų našumas ir atlyginimai Lietuvoje skiriasi nuo turtingesnių Vakarų ir Šiaurės Europos šalių, matysime, kad skirtumas mažėja. Pavyzdžiui, 2005 m. pagal atlyginimus nuo turtingesnių vakarų Europos šalių atsilikome 5-7 kartais, o 1995 m. atsilikimas nuo kai kurių šalių siekė net 20 kartų.

Tačiau jei vertinsime iš laiko perspektyvos, atsilikimas per paskutinius dvidešimt metų beveik nepasikeitė arba net išaugo. Kaip 1995 m., taip ir šiandien, jis siekia maždaug 25-35 metus. Priežastis yra ta, kad per paskutinius 20 metų našumas Lietuvoje vidutiniškai augo po maždaug 10 proc. – tai yra gana neblogas rezultatas. Tačiau Lietuvos augimo tempas arba sutapo, arba net atsiliko nuo to augimo, kurį turtingesnės šalys demonstravo tada, kai jų ekonominio išsivystymo lygis buvo panašus kaip Lietuvos (maždaug 1965-1985 metais).

Straipsnio puslapiai:

Gairės: atlyginimas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas