Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rokas Grajauskas

2017-07-26 17:11

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms.

Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos

Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – dar 10,4 proc. Beveik taip pat sparčiai, kaip uždarbis, šalyje auga ir vartojimas – pernykštis augimas siekė 7,9 proc.

Tiesa, nepaisant jau dviženklio augimo, oficialios Lietuvos gyventojų algos vis dar atsilieka nuo europietiško vidurkio – pagal šį rodiklį lenkiame tik bulgarus ir rumunus. Tačiau tą patį būtų sudėtinga pasakyti apie vartojimą. Pagal šį rodiklį lenkiame visas Vidurio Europos valstybes, tarp kurių Čekija, Estija, Lenkija, Slovakija. Viena vertus, tai liudija apie šešėlinės ekonomikos mastą. Kita vertus, kaip rodo statistika, lietuviai yra vieni iš mažiausiai taupančių visoje Europoje. Už mus mažiau taupo tik bulgarai ir kipriečiai.

Štai praėjusiais metais vienas gyventojas (įskaitant vaikus, pensininkus ir t.t.) per mėnesį vidutiniškai išleido 727 eurus, nors vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius šalyje siekė 609 eurus. Kitaip tariant, oficialūs atlyginimai vargiai parodo realią pragyvenimo lygio ir vartojimo situaciją.

Maistui – net penktadalis gaunamų pajamų

Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvos gyventojai didelę dalį išlaidų – maždaug penktadalį – skiria maistui. Dar 6 proc. atitenka alkoholiui. Pagal pirmąjį rodiklį Europos Sąjungoje esame treti, o pagal antrąjį mus lenkia tik estai, kurie už alkoholį moka brangiau.

Tiesa, per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sumenko pastebimai – anksčiau jam tekdavo skirti net pusę turimo biudžeto. Natūralu, kad augant pajamoms ši dalis susitraukė. Tiesa, pakankamai stabili išlaidų dalis tenka pieno produktams, vaisiams ir daržovėms. Išlaidos, skiriamos alkoholiui ilgainiui taip pat nemažėja, o tabakui – netgi auga.

Reikšmingą dalį išlaidų krepšelyje sudaro ir išlaidos degalams. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje mėgstame vairuoti automobilius, tuo tarpu degalų kainos nedaug skiriasi nuo tų, kurias atrastume Vakarų Europos degalinėse. Vis daugiau atitenka privačiam švietimui: darželiams, mokykloms. Taip pat – medicinos paslaugoms privačiose gydymo įstaigose. Tuo metu vaistams skiriama išlaidų dalis yra pakankamai stabili ir vidutiniškai siekia 3 proc. nuo visų vartojimo išlaidų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas