Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rokas Grajauskas

2017-07-26 17:11

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms.

Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos

Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – dar 10,4 proc. Beveik taip pat sparčiai, kaip uždarbis, šalyje auga ir vartojimas – pernykštis augimas siekė 7,9 proc.

Tiesa, nepaisant jau dviženklio augimo, oficialios Lietuvos gyventojų algos vis dar atsilieka nuo europietiško vidurkio – pagal šį rodiklį lenkiame tik bulgarus ir rumunus. Tačiau tą patį būtų sudėtinga pasakyti apie vartojimą. Pagal šį rodiklį lenkiame visas Vidurio Europos valstybes, tarp kurių Čekija, Estija, Lenkija, Slovakija. Viena vertus, tai liudija apie šešėlinės ekonomikos mastą. Kita vertus, kaip rodo statistika, lietuviai yra vieni iš mažiausiai taupančių visoje Europoje. Už mus mažiau taupo tik bulgarai ir kipriečiai.

Štai praėjusiais metais vienas gyventojas (įskaitant vaikus, pensininkus ir t.t.) per mėnesį vidutiniškai išleido 727 eurus, nors vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius šalyje siekė 609 eurus. Kitaip tariant, oficialūs atlyginimai vargiai parodo realią pragyvenimo lygio ir vartojimo situaciją.

Maistui – net penktadalis gaunamų pajamų

Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvos gyventojai didelę dalį išlaidų – maždaug penktadalį – skiria maistui. Dar 6 proc. atitenka alkoholiui. Pagal pirmąjį rodiklį Europos Sąjungoje esame treti, o pagal antrąjį mus lenkia tik estai, kurie už alkoholį moka brangiau.

Tiesa, per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sumenko pastebimai – anksčiau jam tekdavo skirti net pusę turimo biudžeto. Natūralu, kad augant pajamoms ši dalis susitraukė. Tiesa, pakankamai stabili išlaidų dalis tenka pieno produktams, vaisiams ir daržovėms. Išlaidos, skiriamos alkoholiui ilgainiui taip pat nemažėja, o tabakui – netgi auga.

Reikšmingą dalį išlaidų krepšelyje sudaro ir išlaidos degalams. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje mėgstame vairuoti automobilius, tuo tarpu degalų kainos nedaug skiriasi nuo tų, kurias atrastume Vakarų Europos degalinėse. Vis daugiau atitenka privačiam švietimui: darželiams, mokykloms. Taip pat – medicinos paslaugoms privačiose gydymo įstaigose. Tuo metu vaistams skiriama išlaidų dalis yra pakankamai stabili ir vidutiniškai siekia 3 proc. nuo visų vartojimo išlaidų.

Straipsnio puslapiai:

Close

N. Mačiulis: automobilio mokestis pakeltų lietuvių atlyginimus

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia ...

Įsibėgėjantis kainų augimas kelia nerimą smulkiajam verslui

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, ...

Rūta Vainienė. Cukrini avinėli, pasipurtyk!

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje ...

Valdas Sutkus. Neūkiškumo pavyzdys: „gera“ ir „bloga“ paslauga iš tų pačių valstybės rankų

Kai valstybės valdomą Lietuvos paštą vieną dieną bus apsispręsta kotiruoti vertybinių popierių biržoje ar ieškoti jam privataus investuotojo, valdžios atstovai turės dėl ko pasukti galvą ir sugalvoti įtikinamą paaiškinimą, ...

Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis ...

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

Povilas Stankevičius. Nepaisant pingančios naftos, infliacija spartėja

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas