Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rokas Grajauskas

2017-07-26 17:11

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms.

Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos

Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – dar 10,4 proc. Beveik taip pat sparčiai, kaip uždarbis, šalyje auga ir vartojimas – pernykštis augimas siekė 7,9 proc.

Tiesa, nepaisant jau dviženklio augimo, oficialios Lietuvos gyventojų algos vis dar atsilieka nuo europietiško vidurkio – pagal šį rodiklį lenkiame tik bulgarus ir rumunus. Tačiau tą patį būtų sudėtinga pasakyti apie vartojimą. Pagal šį rodiklį lenkiame visas Vidurio Europos valstybes, tarp kurių Čekija, Estija, Lenkija, Slovakija. Viena vertus, tai liudija apie šešėlinės ekonomikos mastą. Kita vertus, kaip rodo statistika, lietuviai yra vieni iš mažiausiai taupančių visoje Europoje. Už mus mažiau taupo tik bulgarai ir kipriečiai.

Štai praėjusiais metais vienas gyventojas (įskaitant vaikus, pensininkus ir t.t.) per mėnesį vidutiniškai išleido 727 eurus, nors vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius šalyje siekė 609 eurus. Kitaip tariant, oficialūs atlyginimai vargiai parodo realią pragyvenimo lygio ir vartojimo situaciją.

Maistui – net penktadalis gaunamų pajamų

Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvos gyventojai didelę dalį išlaidų – maždaug penktadalį – skiria maistui. Dar 6 proc. atitenka alkoholiui. Pagal pirmąjį rodiklį Europos Sąjungoje esame treti, o pagal antrąjį mus lenkia tik estai, kurie už alkoholį moka brangiau.

Tiesa, per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sumenko pastebimai – anksčiau jam tekdavo skirti net pusę turimo biudžeto. Natūralu, kad augant pajamoms ši dalis susitraukė. Tiesa, pakankamai stabili išlaidų dalis tenka pieno produktams, vaisiams ir daržovėms. Išlaidos, skiriamos alkoholiui ilgainiui taip pat nemažėja, o tabakui – netgi auga.

Reikšmingą dalį išlaidų krepšelyje sudaro ir išlaidos degalams. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje mėgstame vairuoti automobilius, tuo tarpu degalų kainos nedaug skiriasi nuo tų, kurias atrastume Vakarų Europos degalinėse. Vis daugiau atitenka privačiam švietimui: darželiams, mokykloms. Taip pat – medicinos paslaugoms privačiose gydymo įstaigose. Tuo metu vaistams skiriama išlaidų dalis yra pakankamai stabili ir vidutiniškai siekia 3 proc. nuo visų vartojimo išlaidų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas