Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rokas Grajauskas

2017-07-26 17:11

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms.

Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos

Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – dar 10,4 proc. Beveik taip pat sparčiai, kaip uždarbis, šalyje auga ir vartojimas – pernykštis augimas siekė 7,9 proc.

Tiesa, nepaisant jau dviženklio augimo, oficialios Lietuvos gyventojų algos vis dar atsilieka nuo europietiško vidurkio – pagal šį rodiklį lenkiame tik bulgarus ir rumunus. Tačiau tą patį būtų sudėtinga pasakyti apie vartojimą. Pagal šį rodiklį lenkiame visas Vidurio Europos valstybes, tarp kurių Čekija, Estija, Lenkija, Slovakija. Viena vertus, tai liudija apie šešėlinės ekonomikos mastą. Kita vertus, kaip rodo statistika, lietuviai yra vieni iš mažiausiai taupančių visoje Europoje. Už mus mažiau taupo tik bulgarai ir kipriečiai.

Štai praėjusiais metais vienas gyventojas (įskaitant vaikus, pensininkus ir t.t.) per mėnesį vidutiniškai išleido 727 eurus, nors vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius šalyje siekė 609 eurus. Kitaip tariant, oficialūs atlyginimai vargiai parodo realią pragyvenimo lygio ir vartojimo situaciją.

Maistui – net penktadalis gaunamų pajamų

Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvos gyventojai didelę dalį išlaidų – maždaug penktadalį – skiria maistui. Dar 6 proc. atitenka alkoholiui. Pagal pirmąjį rodiklį Europos Sąjungoje esame treti, o pagal antrąjį mus lenkia tik estai, kurie už alkoholį moka brangiau.

Tiesa, per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sumenko pastebimai – anksčiau jam tekdavo skirti net pusę turimo biudžeto. Natūralu, kad augant pajamoms ši dalis susitraukė. Tiesa, pakankamai stabili išlaidų dalis tenka pieno produktams, vaisiams ir daržovėms. Išlaidos, skiriamos alkoholiui ilgainiui taip pat nemažėja, o tabakui – netgi auga.

Reikšmingą dalį išlaidų krepšelyje sudaro ir išlaidos degalams. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje mėgstame vairuoti automobilius, tuo tarpu degalų kainos nedaug skiriasi nuo tų, kurias atrastume Vakarų Europos degalinėse. Vis daugiau atitenka privačiam švietimui: darželiams, mokykloms. Taip pat – medicinos paslaugoms privačiose gydymo įstaigose. Tuo metu vaistams skiriama išlaidų dalis yra pakankamai stabili ir vidutiniškai siekia 3 proc. nuo visų vartojimo išlaidų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas