Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Danske Bank vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas

2017-10-04 12:54

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą. Nors nėra abejonių dėl to, kad skurstančiaisiais reikia pasirūpinti, tačiau nederėtų pamiršti ir viduriniosios klasės – bet kurios ekonomikos stuburo ir vartojimo variklio.

Vidurinioji klasė: kas jai priklauso ir kas ne?

Kaip rodo „Danske Bank“ atlikto tyrimo duomenys, vidutinių pajamų grupei priklauso 36 proc. Lietuvos namų ūkių. Pagal šį skaičių lenkiame tik dvi Europos valstybes – Rumuniją ir Bulgariją. Taip pat gerokai atsiliekame nuo tokių šalių, kaip Norvegija ar Danija, kur šiai grupei galima priskirti beveik 80 proc. namų ūkių.

Lietuvoje vienas gyvenantis asmuo save viduriniajai klasei gali priskirti tuo atveju, jeigu jo pajamos (atskaičius mokesčius) per mėnesį svyruoja nuo 800 iki 2100 eurų. Tačiau, pavyzdžiui, šiai kategorijai norinti priklausyti trijų asmenų šeima per mėnesį turėtų uždirbti nuo 1400 iki 3700 eurų.

Vidutinių pajamų grupei Lietuvoje dažniausiai priklauso vidurinės grandies vadybininkai, kvalifikuoti specialistai, smulkaus verslo savininkai, taip pat jų šeimos nariai. Dažniausiai tai – didžiųjų miestų gyventojai. Tačiau pasigirti priklausantys viduriniajai klasei vargiai gali, pavyzdžiui, pensinio amžiaus gyventojai. Mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad jai galima priskirti vos 8 proc. senjorų. Dar mažiau – vos 0,4 proc. jų – patenka į aukštesnių pajamų grupę. Didžioji dauguma, deja, priklauso skurdo grupei.

Kreivi politikų siūlymai

Pastaruoju metu valdantieji nemažai dėmesio skyrė mažiausias pajamas gaunančiųjų padėčiai gerinti. Tai – idėjos ir planai dėl pensijų didinimo, neapmokestinamojo pajamų dydžio ir minimalios mėnesinės algos kėlimo. Žinoma, tai – reikalingi žingsniai, tačiau kartu reikėtų stiprinti ir viduriniąją klasę, nes tai yra bet kurios išsivysčiusios ekonomikos stuburas ir pagrindinis vartojimo variklis.

Tam pasitarnautų mažesnis vidutines pajamas gaunančiųjų apmokestinimas. Iš įvairių politikų nuolat galima išgirsti priešingų pasiūlymų – vidutines pajamas gaunančiuosius reikėtų dar labiau apmokestinti įvedant „progresinius mokesčius“ ir keliant mokesčių tarifus vos virš 1000 eurų „ant popieriaus“ uždirbantiems darbuotojams. Toks veiksmas viduriniają klasę tik sumažintų, nes dalį šiai grupei priklausančių asmenų nustumtų į žemesnių pajamų kategoriją. Reikėtų eiti priešingu keliu ir mažinti viduriniosios klasės apmokestinimą, tokiu būdu didinant samdomo darbo apmokestinimo progresyvumą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas