Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Danske Bank vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas

2017-10-04 12:54

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą. Nors nėra abejonių dėl to, kad skurstančiaisiais reikia pasirūpinti, tačiau nederėtų pamiršti ir viduriniosios klasės – bet kurios ekonomikos stuburo ir vartojimo variklio.

Vidurinioji klasė: kas jai priklauso ir kas ne?

Kaip rodo „Danske Bank“ atlikto tyrimo duomenys, vidutinių pajamų grupei priklauso 36 proc. Lietuvos namų ūkių. Pagal šį skaičių lenkiame tik dvi Europos valstybes – Rumuniją ir Bulgariją. Taip pat gerokai atsiliekame nuo tokių šalių, kaip Norvegija ar Danija, kur šiai grupei galima priskirti beveik 80 proc. namų ūkių.

Lietuvoje vienas gyvenantis asmuo save viduriniajai klasei gali priskirti tuo atveju, jeigu jo pajamos (atskaičius mokesčius) per mėnesį svyruoja nuo 800 iki 2100 eurų. Tačiau, pavyzdžiui, šiai kategorijai norinti priklausyti trijų asmenų šeima per mėnesį turėtų uždirbti nuo 1400 iki 3700 eurų.

Vidutinių pajamų grupei Lietuvoje dažniausiai priklauso vidurinės grandies vadybininkai, kvalifikuoti specialistai, smulkaus verslo savininkai, taip pat jų šeimos nariai. Dažniausiai tai – didžiųjų miestų gyventojai. Tačiau pasigirti priklausantys viduriniajai klasei vargiai gali, pavyzdžiui, pensinio amžiaus gyventojai. Mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad jai galima priskirti vos 8 proc. senjorų. Dar mažiau – vos 0,4 proc. jų – patenka į aukštesnių pajamų grupę. Didžioji dauguma, deja, priklauso skurdo grupei.

Kreivi politikų siūlymai

Pastaruoju metu valdantieji nemažai dėmesio skyrė mažiausias pajamas gaunančiųjų padėčiai gerinti. Tai – idėjos ir planai dėl pensijų didinimo, neapmokestinamojo pajamų dydžio ir minimalios mėnesinės algos kėlimo. Žinoma, tai – reikalingi žingsniai, tačiau kartu reikėtų stiprinti ir viduriniąją klasę, nes tai yra bet kurios išsivysčiusios ekonomikos stuburas ir pagrindinis vartojimo variklis.

Tam pasitarnautų mažesnis vidutines pajamas gaunančiųjų apmokestinimas. Iš įvairių politikų nuolat galima išgirsti priešingų pasiūlymų – vidutines pajamas gaunančiuosius reikėtų dar labiau apmokestinti įvedant „progresinius mokesčius“ ir keliant mokesčių tarifus vos virš 1000 eurų „ant popieriaus“ uždirbantiems darbuotojams. Toks veiksmas viduriniają klasę tik sumažintų, nes dalį šiai grupei priklausančių asmenų nustumtų į žemesnių pajamų kategoriją. Reikėtų eiti priešingu keliu ir mažinti viduriniosios klasės apmokestinimą, tokiu būdu didinant samdomo darbo apmokestinimo progresyvumą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas