Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

(Puslapis 1 iš 2)


Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

2018-02-13 17:23

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, tarpukario Lietuvos, sovietmečio ir antrosios nepriklausomybės duomenis.

Vakarų Europą vejamės jau seniai

Istoriniai šaltiniai ir ekonomistų tyrinėjimai rodo, kad XIX amžiuje Lietuvos pajamos vienam gyventojui buvo panašios kaip ir kitose Rusijos imperijos sudedamosiose dalyse ir, atsižvelgus į kainų skirtumus, sudarė maždaug 30-40 proc. tuometinio Vakarų Europos lygio. Kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – vidutinės pajamos buvo aukštesnės.

Šį skirtumą lėmė tai, kad tiek Ryga, tiek ir Talinas (tada – Revelis) buvo svarbūs uostai, skatinę prekybą ir generavę reikšmingas pajamas vietinei valdžiai ir gyventojams. Panašų ekonomikos lygį Lietuva išlaikė ir tarpukariu, tuomet pajamos vienam gyventojui svyravo maždaug tarp 35-45 proc. nuo Vakarų Europos lygio. Per pirmąją nepriklausomybę Lietuva buvo agrarinė valstybė – žemės ūkis buvo dominuojantis ekonomikos sektorius. Galima palyginti: Vakarų Europos šalyse žemės ūkis sudarė apie 20-25 proc. ekonomikos, o Lietuvoje – dvigubai daugiau.

Nors pramonė mūsų šalyje vystėsi pakankamai sparčiai, paslaugų, amatų, prekybos ir transporto sektoriai buvo atsilikę labiau. Lietuva nuo kitų Europos valstybių atsiliko ne tik pagal ekonominius, bet ir pagal įvairius socialinius rodiklius, tokius kaip kūdikių mirtingumas ar raštingumo lygis.

Emigracija: pasikeitė kryptys, bet ne tendencijos

Tarpukariu, priešingai nei antrosios nepriklausomybės metais, gyventojų skaičius Lietuvoje nuolat augo. Tai lėmė teigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Šiandien 1000 gyventojų tenka maždaug 10 naujagimių, kai tarpukariu šis skaičius svyravo tarp 22 ir 29. Tai lėmė, kad pirmosios nepriklausomybės metais gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo nuo maždaug 2,1 mln. iki 2,6 mln. Nors antrosios nepriklausomybės metais iš Lietuvos vidutiniškai išvyksta po 35 tūkst. gyventojų kasmet, emigracija savaime nėra naujas reiškinys – ji egzistavo visais laikais, skyrėsi tik jos mastai.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad per 50 paskutinių Rusijos imperijos gyvavimo metų emigravo apie 400 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tarpukariu iš Lietuvos per metus išvykdavo apie 5 tūkst. gyventojų. Tik anuomet emigracijos kryptys buvo visai kitokios. Dažniausiai buvo vykstama į JAV, Braziliją, Argentiną, Kanadą, Pietų Afriką, Palestiną, Urugvajų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas