Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

(Puslapis 1 iš 2)


Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

2018-02-13 17:23

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, tarpukario Lietuvos, sovietmečio ir antrosios nepriklausomybės duomenis.

Vakarų Europą vejamės jau seniai

Istoriniai šaltiniai ir ekonomistų tyrinėjimai rodo, kad XIX amžiuje Lietuvos pajamos vienam gyventojui buvo panašios kaip ir kitose Rusijos imperijos sudedamosiose dalyse ir, atsižvelgus į kainų skirtumus, sudarė maždaug 30-40 proc. tuometinio Vakarų Europos lygio. Kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – vidutinės pajamos buvo aukštesnės.

Šį skirtumą lėmė tai, kad tiek Ryga, tiek ir Talinas (tada – Revelis) buvo svarbūs uostai, skatinę prekybą ir generavę reikšmingas pajamas vietinei valdžiai ir gyventojams. Panašų ekonomikos lygį Lietuva išlaikė ir tarpukariu, tuomet pajamos vienam gyventojui svyravo maždaug tarp 35-45 proc. nuo Vakarų Europos lygio. Per pirmąją nepriklausomybę Lietuva buvo agrarinė valstybė – žemės ūkis buvo dominuojantis ekonomikos sektorius. Galima palyginti: Vakarų Europos šalyse žemės ūkis sudarė apie 20-25 proc. ekonomikos, o Lietuvoje – dvigubai daugiau.

Nors pramonė mūsų šalyje vystėsi pakankamai sparčiai, paslaugų, amatų, prekybos ir transporto sektoriai buvo atsilikę labiau. Lietuva nuo kitų Europos valstybių atsiliko ne tik pagal ekonominius, bet ir pagal įvairius socialinius rodiklius, tokius kaip kūdikių mirtingumas ar raštingumo lygis.

Emigracija: pasikeitė kryptys, bet ne tendencijos

Tarpukariu, priešingai nei antrosios nepriklausomybės metais, gyventojų skaičius Lietuvoje nuolat augo. Tai lėmė teigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Šiandien 1000 gyventojų tenka maždaug 10 naujagimių, kai tarpukariu šis skaičius svyravo tarp 22 ir 29. Tai lėmė, kad pirmosios nepriklausomybės metais gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo nuo maždaug 2,1 mln. iki 2,6 mln. Nors antrosios nepriklausomybės metais iš Lietuvos vidutiniškai išvyksta po 35 tūkst. gyventojų kasmet, emigracija savaime nėra naujas reiškinys – ji egzistavo visais laikais, skyrėsi tik jos mastai.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad per 50 paskutinių Rusijos imperijos gyvavimo metų emigravo apie 400 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tarpukariu iš Lietuvos per metus išvykdavo apie 5 tūkst. gyventojų. Tik anuomet emigracijos kryptys buvo visai kitokios. Dažniausiai buvo vykstama į JAV, Braziliją, Argentiną, Kanadą, Pietų Afriką, Palestiną, Urugvajų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas