Rokas Grajauskas: Lietuvos ekonomika vis dar važiuoja pirmu bėgiu

(Puslapis 1 iš 2)


„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2016-07-29 16:35

 2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kuomet ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc., tačiau tai toli gražu neprimena to augimo tempo, kurį šalies ekonomika demonstravo iki geopolitinės įtampos tarp Vakarų ir Rusijos paaštrėjimo 2014 m. Antroje metų pusėje ekonominiam augimui aukštesnės pavaros neleis įjungti ir dėl „Brexit“ referendumo išaugęs neužtikrintumas svarbiausiose Lietuvos eksporto partnerėse.

Vartojimas išlieka pagrindinis augimo variklis

Nepaisant lėto ekonomikos augimo vis labiau juntamas darbo jėgos trūkumas didina konkurenciją dėl darbuotojų, o tai kelia į viršų atlyginimus, mažėja ir nedarbo lygis. Dėl to vartotojai jaučiasi pakankamai užtikrintai ir nemažina išlaidavimo mastų. Mažmeninės prekybos apimtys per antrąjį ketvirtį augo beveik 7 proc. – panašiai tiek, kiek ir per pirmąjį ketvirtį. Taigi vartojimas ir toliau išliko pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis.

Po įspūdingo augimo per pirmąjį ketvirtį šiek tiek sustojo eksporto plėtros tempai. Jei per pirmąjį ketvirtį prekių eksportas augo daugiau kaip 8 proc., tai pirminiai duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį augimas jau siekė vos kelis procentus. Traukėsi ne tik naftos produktų, bet ir trąšų, reeksportuojamų vaisių ir daržovių eksportas. Tuo tarpu augimo trajektoriją išlaikė grūdų, baldų, farmacijos produktų eksportas.

Didžiausias augimo stabdis šiais metais išlieka investicijos, kurios traukiasi dėl vis dar neįsibėgėjusio 2014-2020 m. finansinės perspektyvos ES fondų panaudojimo bei mažiau investuojančio transporto sektoriaus. Per pirmąjį šių metų ketvirtį investicijos traukėsi beveik 7 proc., antrąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukimo mastas išliko panašus. Neigiamas investicijų augimo tempas turėtų išsilaikyti visus 2016 m., o ryškesnis atsigavimas prognozuojamas tik 2017 m.

Neaiškumas po „Brexit“ referendumo

Rusijos ekonomikai pradėjus rodyti didesnio stabilumo ženklus, didžiausiu galvos skausmu tampa neaiškumo klimatas Europoje po „Brexit“ referendumo. Verslo lūkesčiai Europoje liepą jau nėrė į apačią, euro zonai antroje metų pusėje greičiausiai nepavyks išvengti recesijos. O tai turės neigiamų pasekmių Lietuvos eksporto plėtrai.

Nors duomenys nerodo, kad Lietuvos verslo lūkesčiai po „Brexit“ judėtų žemyn, apie ketinimus stabdyti investicinius projektus jau pranešė kai kurios nuo Jungtinės Karalystės rinkos labiau priklausančios Lietuvos įmonės. Todėl išlieka rizika, kad neužtikrintumas Europoje gali persimesti ir į Lietuvą bei stabdyti investicijų plėtrą šalyje. Savo ruožtu kritusi Jungtinės Karalystės svaro vertė paveiks ir emigrantų perlaidas skaičiuojant eurais, o tai gali nežymiai neigiamai paveikti vartojimą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas