Rokas Grajauskas: Lietuvos ekonomikos vizitinei kortelei iškilo pavojus

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2016-03-29 12:08

Ne vienerius metus puoselėtas Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, statusas pastaruoju metu pradėjo silpti. Ar Lietuvai pavyks ir toliau vadintis tranzitine valstybe, priklausys ne tik nuo tarptautinių aplinkybių, bet ir nuo to, kaip sėkmingai Lietuvos verslas sugebės prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių.

Tranzito sektorius – Lietuvos vizitinė kortelė

Tranzito sektorių, kuris apjungia dalį transporto, mažmeninės ir didmeninės prekybos, galima drąsiai vadinti pastarojo dešimtmečio Lietuvos ekonomikos vizitine kortele. Tai yra sektorius, kuris sudarė 12 proc. viso Lietuvos BVP prieaugio 2005-2014 m. ir pastaruoju metu darbino maždaug 80 tūkst. darbuotojų.

Augančias tranzito apimtis gerai parodo nuo 2006 m. ryškiai pradėjusi augti reeksporto dalis Lietuvos eksporte. Ši dalis pakilo nuo 22 proc. 2005 m. iki 43 proc. 2014 m. Pagal šį rodiklį Lietuva buvo priartėjusi prie tokių nuo tranzito priklausančių ir puikiai iš to besiverčiančių šalių kaip Singapūras, Liuksemburgas ar Airija, ir gerokai lenkė kaimynines Baltijos šalis. Pagrindinis reeksporto vektorius buvo paprastas ir aiškus – importuoti prekes iš Vakarų (arba dar toliau) ir parduoti jas Rytuose.

Reeksporto apimtys traukiasi

Pagrindinės reeksporto rinkos 2014 m. buvo Rusija (43 proc. nuo viso reeksporto) bei kitos NVS šalys (17 proc.). Šiose rinkose lietuvių verslininkai parduodavo vakarietišką techniką ir įrangą, naudotus automobilius, kitas transporto priemones, taip pat įvairius maisto produktus, ypač vaisius ir daržoves.

Tačiau po 2014 m., kuomet smarkiai paaštrėjo geopolitiniai santykiai tarp Rusijos ir Vakarų, o Rusijos ekonomika pradėjo riedėti žemyn, reeksporto srautai į Rusiją ir kitas NVS šalis pradėjo nuosekliai mažėti. Dėl to reeksportas 2015 m. traukėsi iš viso 10 proc., o šių metų sausį dar 5 proc. Atitinkamai traukėsi ir Rusijai tekusi reeksporto dalis, kuri šių metų sausį jau siekė tik 21 proc.

Ar sugebės Lietuvos verslas prisitaikyti?

Atsižvelgus į susiklosčiusias aplinkybes, pagrindiniai nuo tranzito priklausantys sektoriai 2015 m. rodė visai neblogus rezultatus. Didmeninės prekybos sektorius augino tiek pajamas, tiek pelną, tuo tarpu transporto sektoriaus pajamos ir pelnas traukėsi labai nežymiai. Nors dalį šio rezultato maskuoja sparčiai besiplečianti Lietuvos vidaus rinka, prie pakankamai gerų rezultatų prisidėjo ir naujos pardavimų kryptys – tai Vakarų ir Šiaurės Europa. Transporto kompanijoms didesnių nuostolių padėjo išvengti ir kritusios degalų kainos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas