Rokas Grajauskas. Lietuvos konkurencingumas: vienas žingsnis į priekį, du atgal?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2016-09-28 15:01

Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iki rekordiškai aukštos – 35-os – vietos ir sparčiais tempais artėja prie 30-oje pozicijoje jau kelerius metus įsitaisiusios Estijos. Lietuvoje vykstantys darbo rinkos reguliavimo pokyčiai leidžia prognozuoti dar geresnį konkurencingumo įvertinimą ateinančiais metais. Tačiau yra rizikos, kad rezultatą žemyn nutemps inovacijų kriterijus.

Pasaulio konkurencingumo reitingo sudarytojai geriau nei ankstesniais metais įvertino Lietuvos institucijas ir sveikatos apsaugos sektorių. Įsibėgėjantis skolinimas nulėmė ūgtelėjusį finansų rinkai skirtą balą. Aukštesnis balas skirtas ir bankų stabilumui. Tačiau praėjusiais metais užfiksuota defliacija nulėmė šiek tiek prastesnį makroekonominės aplinkos vertinimą.

Tuo tarpu paties verslo įvardijamų trukdžių penketukas išliko nepakitęs. Tai – darbo rinkos reguliavimo nelankstumas, neefektyvi biurokratija, mokesčių dydis, mokesčių sistemos sudėtingumas ir nepakankamai išsilavinusi darbo jėga.

Per dideli mokesčiai

Tik šiemet pirmą kartą pagrindiniu trukdžiu verslui įvardinti per aukšti mokesčiai. Ir nors mokesčiai Lietuvoje pastaruoju metu nedidėjo, tačiau būtent čia pasireiškia konkurencingumo veiksnys. Valstybės, siekdamos sukurti kuo geresnę aplinką verslui, aktyviai konkuruoja mažindamos darbo jėgos ir verslo apmokestinimą, o praradimams kompensuoti augina pridėtinės vertės, akcizų bei turto mokesčius.

Šiuo metu opiausia problema Lietuvoje – per aukštas darbo jėgos apmokestinimas. Jį mažindami ne tik atlaisvintume didesnes pajamas dirbantiesiems, bet ir didintume vietinio verslo konkurencingumą, sudarytume patrauklesnes sąlygas užsienio investuotojams.

Nelankstūs darbo santykiai

Kaip vieną didžiausių problemų verslas įvardino ir nelankstų darbo santykių reguliavimą. Galima tik pasidžiaugti, kad ši problema, bent iš dalies, jau išspręsta priėmus naują Darbo kodeksą, kuris įtvirtina gerokai lankstesnius darbo santykius nei iki šiol. Būtent reforma darbo santykių reguliavimo srityje leidžia prognozuoti, kad artimiausiais metais Lietuva konkurencingumo reitinge kils.

Kita vertus, neramina tendencija, kad vis didesnė verslo dalis reiškia susirūpinimą priimamų politinių sprendimų nestabilumu. Akivaizdžiausias pavyzdys – jau minėtas Darbo kodeksas, kurį priėmus iškart suskubta siūlyti pataisas jame įtvirtintoms nuostatoms. Politikams norėtųsi palinkėti padarius vieną žingsnį į priekį, priėmus naują Darbo kodeksą, nepadaryti dviejų žingsnių atgal sumažinant Darbo kodekso lankstumą ir keičiamais sprendimais sukuriant nestabilios valstybės įvaizdį.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas