Rokas Grajauskas. Lietuvos prekybininkų antkainiai: dideli ar maži?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2017-02-10 16:35

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje. Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo. Tačiau ar iš tikrųjų Lietuvos prekybininkų taikomi antkainiai yra tokie dideli?

Mažesni antkainiai – didesnis uždarbis

Kaip rodo Registrų centrui teikiamos prekybos centrus valdančių įmonių finansinės ataskaitos, 2013-2015 m. vidutinis antkainis, t. y., skirtumas tarp įsigytų produktų savikainos ir pardavimo kainos, buvo 25,3 proc. Pirmiausiai, antkainis nelygu pelnui. Antkainis leidžia prekybininkams išlaikyti parduotuves, mokėti atlyginimus darbuotojams, padengti logistikos, reklamos ir kitas išlaidas. Pagrindinių prekybos centrų grynasis pelnas minėtu laikotarpiu vidutiniškai sudarė 1,9 proc. nuo apyvartos.

Vis dėlto, tarp pagrindinių prekybos centrų Lietuvoje egzistuoja gana dideli skirtumai – antkainiai svyruoja nuo 7 iki 35 proc. Skiriasi ir jų pelningumas – grynasis prekybos centrų pelnas, skaičiuojant nuo apyvartos, Lietuvoje svyruoja nuo 1 iki 4 proc.

Daugiau uždirba tie prekybos centrai, kurių taikomi antkainiai yra mažesni. Tą galima paaiškinti paprastai – mažesnės kainos sugeneruoja didesnį lankytojų srautą. Tokią tendenciją matome ir įvertinę valdomų parduotuvių skaičių – kuo mažesnis antkainis, tuo didesnė vienos parduotuvės apyvarta. Tai reiškia efektyviau išnaudojamą parduotuvės plotą ir nulemia didesnį vienos parduotuvės uždirbamą pelną.

Antkainiai užsienyje panašūs

Vidutinis antkainis, taikomas užsienio šalyse veikiančių prekybos centrų, tokių kaip „Wal-Mart“ (JAV), „Carrefour“ (Prancūzija), „Tesco“ (Jungtinė Karalystė), „Metro“ (Vokietija), „ICA“ (Švedija) ir kt., 2013-2015 m. buvo labai panašus kaip Lietuvoje – 24,9 proc. Panašus buvo ir pelnas – 2,2 proc. nuo apyvartos.

Tarp šių prekybos centrų taip pat egzistuoja dideli skirtumai. Štai mažiausią vidutinį antkainį minėtu laikotarpiu taikė „Tesco“ – 2,8 proc. Šis prekybos tinklas, norėdamas varžytis su mažesnes kainas taikančiais konkurentais, kurį laiką kainas mažino iki begalybės. Tačiau tai ne tik neleido susikrauti pelno, bet ir atvedė prie vieno didžiausių nuostolių Jungtinės Karalystės verslo istorijoje – 2014 m. jis siekė 6,4 mlrd. svarų. Savo ruožtu kiti prekybos centrai, pavyzdžiui, „Wal-Mart“, palaiko stabilų – 33 proc. – vidutinį antkainį.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas