Rokas Grajauskas: mokesčių konkurencija verčia didinti PVM

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2016-05-10 12:35

Nors Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) šalyse pastaraisiais metais nuosekliai didėja PVM tarifas, Lietuvoje diskusijos pasisuko priešinga kryptimi ir valdantieji jį panoro mažinti.

Kodėl turėtų didėti ar mažėti vienas ar kitas mokestis, argumentuoti galima įvairiai, ir niekada nebus vieno teisingo požiūrio. Tačiau mažos ir atviros valstybės, tokios kaip Lietuva, visuomet turėtų atsižvelgti į tai, kokį poveikį mokestiniai pakeitimai padarys šalies įvaizdžiui užsienio investuotojų akyse. Šiais, itin mobilaus kapitalo laikais, šalys konkuruoja dėl investicijų, o mokesčiai yra viena iš sričių, kurioje konkurencija pasireiškia labiausiai.

EPBO šalys PVM didina

Investuotojui, ypač orientuotam į eksportą, iš esmės rūpi du pagrindiniai mokesčiai – tai pelno mokestis ir darbo jėgos apmokestinimas. PVM tarifas jam rūpi mažiausiai, nes nei jis, nei jo produkcijos pirkėjas PVM toje šalyje nemoka.

Būtent dėl to pastaraisiais dešimtmečiais EBPO šalyse nuosekliai mažėjo pelno mokestis. Pagrindinė pelno mokesčio mažinimo banga buvo paskutiniajame 20 a. dešimtmetyje, kuomet šalys rėžė savo pelno mokesčio tarifus nuo kosminių 50 ar net 60 proc. iki 20-30 proc. Pavyzdžiui, Airija savo pelno mokesčio tarifą, siekusį 43 proc. 1990 m., palaipsniui sumažino iki 12,5 proc. 2004 m. Tai buvo viena iš priežasčių, leidusių Airijai pritraukti didžiules užsienio investicijas ir tapti viena turtingiausių pasaulio valstybių.

Yra ir dar viena priežastis, verčianti šalis mažinti pelno mokesčius – įmonėms, ypač veikiančioms tarptautiniu mastu, gana nesunkiai pavyksta pelno mokesčio išvengti finansinius srautus nukreipiant į tas jurisdikcijas, kuriose pelno mokestis mažesnis arba jo iš viso nėra. Todėl kuo aukštesnis pelno mokesčio tarifas, tuo didesnės paskatos pelną išvesti iš šalies.

Mokesčių konkurencija valstybes verčia mažinti, nors ir ne tokiais sparčiais tempais, ir darbo jėgos apmokestinimą, kuris praėjusiame dešimtmetyje taip pat mažėjo keliais procentiniais punktais, pokriziniais metais šiek tiek išaugo, o pastaruoju metu ir vėl pradėjo mažėti. Iš viso šiuo metu vidutinis darbo jėgos apmokestinimas EPBO šalyse siekia 36 proc. (Lietuvoje – 41 proc.).

Tuo tarpu PVM tarifai EPBO šalyse auga. Jei 1990 m. vidutinis PVM tarifas sudarė 16,7 proc., tai šiandien jis jau siekia 19,2 proc., o ES šalyse – 21,5 proc.

Gerinti sąlygas verslui ir mažiausiai uždirbantiems

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas