Rokas Grajauskas. Penki darbai, kurių iš naujosios Vyriausybės laukia verslas

(Puslapis 1 iš 2)


„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas (nuotr. asm. archyvo)

2016-11-29 18:17

Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių įmonių ateinančių metų perspektyvas vertina pozityviai ir planuoja investicijas į plėtrą. Vis dėlto, kaip rodo verslo vadovų nuomonės tyrimas, daugiau kaip 70 proc. jų laikosi nuomonės, kad įmonių plėtrai trukdo pernelyg didelis verslo ir dirbančiųjų apmokestinimas, biurokratinė našta bei darbo jėgos trūkumas. Todėl iš naujosios Vyriausybės laukiama darbų, padėsiančių išspręsti šiuos iššūkius ir paskatinsiančių aktyvesnes investicijas, o kartu ir šalies ekonomikos augimą.

Optimizmas auga, bet trukdžiai plėtrai išlieka

Verslo vadovų nuomonės tyrimo duomenimis, 65 proc. jų ateities perspektyvas vertina optimistiškai arba labiau optimistiškai nei pesimistiškai. Didžiuosiuose miestuose veikiančių įmonių vertinimai pastebimai geresni nei veikiančių regionuose. Tokio skirtumo priežastis – didmiesčiuose gerokai aktyvesnė vidaus paklausa, vartojimas, o tai prisideda prie optimistinių nuotaikų.

„Verslo optimizmą patvirtina ne tik tyrimas, bet ir Europos Komisijos skaičiuojamas ekonominių lūkesčių indeksas. Lietuvos įmonių nuotaikos dar nėra tokios geros kaip prieš 2008-2009 m. krizę, tačiau yra geriausios per pastaruosius penkerius metus“, – sako Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Gerėjantys lūkesčiai skatina verslo įmonių vadovus galvoti apie investicijas į plėtrą. Kaip rodo apklausa, artimiausiais metais jas planuoja beveik trys ketvirtadaliai Lietuvoje veikiančių įmonių. Aktyviausiai plėtros planus kuria stambios įmonės, kurių pajamos per metus viršija 30 mln. eurų, o vangiausiai tos, kurių pajamos nesiekia 2 mln. eurų. Jų dalys atitinkamai siekia 92 ir 62 procentus.

Nepaisant optimistiško nusiteikimo dėl ateinančių metų perspektyvų, verslo įmonių vadovai išskiria keletą pagrindinių veiksnių, trukdančių planuojamai verslo įmonių plėtrai. Tarp jų: pernelyg didelis verslo ir dirbančiųjų apmokestinimas, biurokratinė našta, darbo jėgos trūkumas, neužtikrintumas tarptautinėje aplinkoje ir lėtas ekonomikos augimas Lietuvoje.

„Vis dėlto, iššūkiai, su kuriais susiduria įmonės, smarkiai priklauso nuo jų dydžio. Pavyzdžiui, tarp smulkiojo verslo minimų opių problemų – finansinių išteklių trūkumas ir nepakankama darbuotojų kvalifikacija. Pastarasis veiksnys itin svarbus regionuose veikiančioms įmonėms, kurioms kartu tenka spręsti ir darbo jėgos trūkumo problemą. Tuo metu stambioms įmonėms kur kas labiau nei kitoms rūpi situacija tarptautinėje erdvėje“, – sako R. Grajauskas.

Darbų, kurie paskatintų verslą investuoti, sąrašas

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas