Rokas Grajauskas: politikų žaidimai su ugnimi

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2016-09-13 12:56

Kiekvienoje šalyje egzistuoja politikų nuolat demonizuojančių verslą. Lietuva nėra išimtis. Tačiau kai tai pradeda daryti aukščiausi šalies vadovai, daugelis turėtų, kaip pasakytų britai, kilstelėti antakius.

Šią savaitę premjeras užsipuolė verslą, kad šis moka per mažus atlyginimus nepaisant augančio pelno ir išmokamų dividendų. Nors kontekstas aiškus – artėjantys rinkimai, tačiau tokia strategija primena žaidimą su ugnimi. Istorija yra ne kartą pamokiusi: kai atpirkimo ožiais tampa kuriantieji, tai prie gero nepriveda. Lietuvoje, vis dar bandančioje išsivaduoti iš sovietinio ir privačiam verslui priešiško mąstymo gniaužtų, aukščiausi šalies politikai turėtų su ypatinga atsakomybe vertinti savo pareiškimus.

Palyginti negalima, bet... palyginsime?

Šiandien, kai vidutinis atlyginimų augimas viršija 8 proc., skųstis per lėtai augančiais atlyginimais yra mažų mažiausiai keista. Be to, nepaisant augančių įmonių pelnų, jie vis dar yra žemesni nei buvo prieš 2008-2009 m. krizę, nors atlyginimai, palyginti su prieškriziniu lygiu, yra ūgtelėję maždaug penktadaliu. Negana to, įmonių pelnai yra daug mažiau pastovūs nei darbuotojų atlyginimai. Vienais metais jie gali augti, kitais kristi. Kai ateina blogi laikai ir įmonės uždirba neigiamą pelną, t. y., patiria nuostolį, ar tuomet ir darbuotojams reikėtų mokėti neigiamus atlyginimus?

Daug prasmingiau yra darbuotojų atlyginimų dinamiką palyginti su realia vieno dirbančiojo sukuriama pridėtine verte, t. y., darbo našumu. Šiemet skaičiuojame ketvirtus metus iš eilės, kai atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas. Tokiai tendencijai išsilaikius dar keletą metų, netruksime pamatyti besitraukiantį eksportą, mažėjančius įmonių pelnus ir augantį nedarbą. Todėl atsakingos valdžios dėmesys turėtų būti sukoncentruotas į pastangas didinti įmonių pajamas investuojant į žmogiškąjį kapitalą ir keliant šalies inovatyvumo lygį, o ne dirbtinomis priemonėmis ribojant įmonių pelnus ar nurodinėjant, kokią dalį pelno jos turi skirti atlyginimams.

Ką daryti norint didesnių atlyginimų?

Tiesiausias kelias didinti atlyginimus yra mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Kai valstybė siekia labiau apmokestinti verslą, ji iš tiesų apmokestina dirbančiuosius. Darbdavys turi ribotą biudžetą, iš kurio gali mokėti atlyginimus. To, ką pasiima valstybė, negauna dirbantysis.

Kitas būdas – siekti lankstesnių darbo santykių. Kaip teigiama teorijoje ir ką rodo praktika, lankstesni darbo santykiai sukuria didesnes paskatas verslui darbinti darbuotojus, taigi ir didina paklausą darbo jėgai. Didesnė paklausa lemia ir didesnius atlyginimus.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas