Rokas Grajauskas: politikų žaidimai su ugnimi

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2016-09-13 12:56

Kiekvienoje šalyje egzistuoja politikų nuolat demonizuojančių verslą. Lietuva nėra išimtis. Tačiau kai tai pradeda daryti aukščiausi šalies vadovai, daugelis turėtų, kaip pasakytų britai, kilstelėti antakius.

Šią savaitę premjeras užsipuolė verslą, kad šis moka per mažus atlyginimus nepaisant augančio pelno ir išmokamų dividendų. Nors kontekstas aiškus – artėjantys rinkimai, tačiau tokia strategija primena žaidimą su ugnimi. Istorija yra ne kartą pamokiusi: kai atpirkimo ožiais tampa kuriantieji, tai prie gero nepriveda. Lietuvoje, vis dar bandančioje išsivaduoti iš sovietinio ir privačiam verslui priešiško mąstymo gniaužtų, aukščiausi šalies politikai turėtų su ypatinga atsakomybe vertinti savo pareiškimus.

Palyginti negalima, bet... palyginsime?

Šiandien, kai vidutinis atlyginimų augimas viršija 8 proc., skųstis per lėtai augančiais atlyginimais yra mažų mažiausiai keista. Be to, nepaisant augančių įmonių pelnų, jie vis dar yra žemesni nei buvo prieš 2008-2009 m. krizę, nors atlyginimai, palyginti su prieškriziniu lygiu, yra ūgtelėję maždaug penktadaliu. Negana to, įmonių pelnai yra daug mažiau pastovūs nei darbuotojų atlyginimai. Vienais metais jie gali augti, kitais kristi. Kai ateina blogi laikai ir įmonės uždirba neigiamą pelną, t. y., patiria nuostolį, ar tuomet ir darbuotojams reikėtų mokėti neigiamus atlyginimus?

Daug prasmingiau yra darbuotojų atlyginimų dinamiką palyginti su realia vieno dirbančiojo sukuriama pridėtine verte, t. y., darbo našumu. Šiemet skaičiuojame ketvirtus metus iš eilės, kai atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas. Tokiai tendencijai išsilaikius dar keletą metų, netruksime pamatyti besitraukiantį eksportą, mažėjančius įmonių pelnus ir augantį nedarbą. Todėl atsakingos valdžios dėmesys turėtų būti sukoncentruotas į pastangas didinti įmonių pajamas investuojant į žmogiškąjį kapitalą ir keliant šalies inovatyvumo lygį, o ne dirbtinomis priemonėmis ribojant įmonių pelnus ar nurodinėjant, kokią dalį pelno jos turi skirti atlyginimams.

Ką daryti norint didesnių atlyginimų?

Tiesiausias kelias didinti atlyginimus yra mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Kai valstybė siekia labiau apmokestinti verslą, ji iš tiesų apmokestina dirbančiuosius. Darbdavys turi ribotą biudžetą, iš kurio gali mokėti atlyginimus. To, ką pasiima valstybė, negauna dirbantysis.

Kitas būdas – siekti lankstesnių darbo santykių. Kaip teigiama teorijoje ir ką rodo praktika, lankstesni darbo santykiai sukuria didesnes paskatas verslui darbinti darbuotojus, taigi ir didina paklausą darbo jėgai. Didesnė paklausa lemia ir didesnius atlyginimus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas