Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

(Puslapis 2 iš 2)

2017-04-19 15:19

Atvykstantieji dirbti daugiausiai ieško žemesnės kvalifikacijos darbo. Lietuvos darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota tolimųjų reisų vairuotojams – 77 proc. Kitos populiarios specialybės – statybininkai, virėjai, suvirintojai. Aukštesnės kvalifikacijos specialistų vis dar pritraukiame po kelis šimtus per metus, tačiau supaprastinus mėlynosios kortelės reikalavimus, didesnį jų skaičių galėtume įdarbinti paslaugų centruose, IT sektoriuje.

Didesnė imigracija tampa neišvengiamybe

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvai reikia įsivežti vis daugiau darbo jėgos iš užsienio, yra labai paprasta – verslui jos vis labiau trūksta, o tai stabdo visos ekonomikos, plėtrą. Nepaisant to, kad šalyje šiuo metu yra 110 tūkst. bedarbių, laisvų darbo vietų skaičius pastaruoju metu auga vis sparčiau ir jau siekia 15 tūkst. Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, krovinių pervežimas ar laivų statyba, šiandien nebegalėtų augti jei nebūtų užtikrinta papildoma darbo pasiūla. Prie tokios ribos artėja ir IT sektorius.

Imigracija turi ir kitą – viešųjų finansų – aspektą. Gyventojų skaičiui šalyje mažėjant, nenumaldomai prastėja dirbančiųjų ir pensininkų santykis, o tai reiškia, kad ilgainiui arba turėsime nuolat į priekį stumti pensinį amžių arba mokėti mažesnes pensijas. Kaip rodo pastarųjų metų situacija, net ir augant atlyginimams, į užsienį išvykę tautiečiai nerodo didelio noro sugrįžti į tėvynę. Juos galima suprasti – atlyginimai Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse vis dar skiriasi 3-4 kartus. Todėl manyti, kad atlyginimams šalyje augant po 5, 6 ar net 8 proc., tai jau savaime taps priežastimi lietuviams grįžti, nėra pagrindo. Tuo tarpu politinių ir ekonominių sunkumų kamuojamos Ukrainos ar Baltarusijos gyventojams, kur vidutinis atlyginimas siekia 200-300 eurų, Lietuva atrodo kaip pakankamai patraukli vieta gyventi ir dirbti. Be to, turi tiek kultūrinį, tiek ir kalbinį pranašumą prieš Vakarų Europos valstybes.

Demografinei duobei Lietuvoje vis gilėjant, didesnė užsieniečių imigracija taps neišvengiamybe. Jei sugebėtume pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų ir ypač studentų į Lietuvos universitetus, sukurtume prielaidas spartesnei ekonomikos plėtrai. O tai ilgainiui didintų Lietuvos patrauklumą ir į užsienį išvykusių lietuvių akyse.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas