Rokas Grajauskas: Rusija nesustabdė Lietuvos eksporto augimo


Asmeninio archyvo nuotr. Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

2016-02-10 18:24

Nepaisant stojusio eksporto į Rusiją, lietuviškos kilmės prekių eksportas, atmetus naftos produktus, praėjusiais metais iš viso augo 2,6 proc. Kaip rodo naujausi Statistikos departamento duomenys, pagrindinės rinkos keitusios Rusiją buvo Europos Sąjungos, Skandinavijos šalys bei JAV.

Lietuviškos kilmės eksportas praėjusiais metais į Rusiją traukėsi daugiau nei per pusę. Stojusi Rusijos ekonomika bei galiojęs embargas maisto produktams daugiausiai galvos skausmo kėlė Lietuvos pieno ir mėsos gamintojams bei didmenininkams, reeksportuojantiems įvairius vakarietiškus produktus į Rusiją. Pieno produktų eksportas po embargo traukėsi 25 proc. – panašiai tiek, kiek produkcijos prieš embargą keliaudavo į Rusiją. Prastesnius rezultatus nulėmė ne tik Rusijos rinkos uždarymas, tačiau ir daugelyje kitų ES šalių susiformavęs pieno produkcijos perviršis. Tai sunkino galimybes Rusijoje nerealizuotą produkciją nukreipti kitų ES šalių kryptimi. Kita vertus, galima pasidžiaugti didėjusiais pieno produktų srautais į JAV – eksportas į šią šalį praėjusiais metais augo beveik tris kartus.

Tuo tarpu mėsos produktų gamintojai apskritai nepatyrė eksporto susitraukimo. Po embargo jų eksportas net išaugo 1 proc., nepaisant to, kad prieš embargą Rusijai taip pat atiteko reikšminga eksporto dalis, siekusi maždaug 20-30 proc. Pagrindiniais sėkmės faktoriais mėsos perdirbėjams tapo nesiblaškymas ir susikoncentravimas į talpias ES rinkas: Lenkiją, Nyderlandus, Italiją, kitas euro zonos šalis.

Kiek sunkiau persiorientuoti sekėsi Lietuvos reeksportuotojams, kurių pardavimai užsienyje praėjusiais metais krito 10 proc. Tačiau ir šiems poveikis galėjo būti didesnis, jei ne sėkmingos pastangos aktyviau prekiauti su tokiomis šalimis kaip Baltarusija, Lenkija, Latvija bei Estija.

Atmetus Rusijos rinką ir naftos produktus, vietinės kilmės produkcija praėjusiais metais iš viso augo 5,8 proc. Rinkos, į kurias eksportas augo labiausiai, buvo ES šalys (+7,6 proc.), Šiaurės Europos šalys (+6,1 proc.), JAV (+32,6 proc.). Kitaip tariant, talpios ir vis didesnį ekonominį aktyvumą demonstruojančios Vakarų ir Šiaurės Europos bei JAV ekonomikos tampa realia alternatyva Rusijai. Po drastiško eksporto kritimo į Rusiją, ši šalis jau nebepatenka į svarbiausių Lietuvos vietinės kilmės eksporto rinkų dešimtuką. Net ir atmetus naftos produktus, Rusijai 2015 m. teko tik 2,7 proc. lietuviškos kilmės produktų eksporto. Iki minimumo susitraukusi Lietuvos eksportuotojų priklausomybė nuo Rusijos rinkos turėtų leisti lietuviškos kilmės prekių eksportui 2016 m. augti maždaug 5 proc.

Gairės: eksportas, Rusija

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas