Rokas Grajauskas: Rusija nesustabdė Lietuvos eksporto augimo


Asmeninio archyvo nuotr. Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

2016-02-10 18:24

Nepaisant stojusio eksporto į Rusiją, lietuviškos kilmės prekių eksportas, atmetus naftos produktus, praėjusiais metais iš viso augo 2,6 proc. Kaip rodo naujausi Statistikos departamento duomenys, pagrindinės rinkos keitusios Rusiją buvo Europos Sąjungos, Skandinavijos šalys bei JAV.

Lietuviškos kilmės eksportas praėjusiais metais į Rusiją traukėsi daugiau nei per pusę. Stojusi Rusijos ekonomika bei galiojęs embargas maisto produktams daugiausiai galvos skausmo kėlė Lietuvos pieno ir mėsos gamintojams bei didmenininkams, reeksportuojantiems įvairius vakarietiškus produktus į Rusiją. Pieno produktų eksportas po embargo traukėsi 25 proc. – panašiai tiek, kiek produkcijos prieš embargą keliaudavo į Rusiją. Prastesnius rezultatus nulėmė ne tik Rusijos rinkos uždarymas, tačiau ir daugelyje kitų ES šalių susiformavęs pieno produkcijos perviršis. Tai sunkino galimybes Rusijoje nerealizuotą produkciją nukreipti kitų ES šalių kryptimi. Kita vertus, galima pasidžiaugti didėjusiais pieno produktų srautais į JAV – eksportas į šią šalį praėjusiais metais augo beveik tris kartus.

Tuo tarpu mėsos produktų gamintojai apskritai nepatyrė eksporto susitraukimo. Po embargo jų eksportas net išaugo 1 proc., nepaisant to, kad prieš embargą Rusijai taip pat atiteko reikšminga eksporto dalis, siekusi maždaug 20-30 proc. Pagrindiniais sėkmės faktoriais mėsos perdirbėjams tapo nesiblaškymas ir susikoncentravimas į talpias ES rinkas: Lenkiją, Nyderlandus, Italiją, kitas euro zonos šalis.

Kiek sunkiau persiorientuoti sekėsi Lietuvos reeksportuotojams, kurių pardavimai užsienyje praėjusiais metais krito 10 proc. Tačiau ir šiems poveikis galėjo būti didesnis, jei ne sėkmingos pastangos aktyviau prekiauti su tokiomis šalimis kaip Baltarusija, Lenkija, Latvija bei Estija.

Atmetus Rusijos rinką ir naftos produktus, vietinės kilmės produkcija praėjusiais metais iš viso augo 5,8 proc. Rinkos, į kurias eksportas augo labiausiai, buvo ES šalys (+7,6 proc.), Šiaurės Europos šalys (+6,1 proc.), JAV (+32,6 proc.). Kitaip tariant, talpios ir vis didesnį ekonominį aktyvumą demonstruojančios Vakarų ir Šiaurės Europos bei JAV ekonomikos tampa realia alternatyva Rusijai. Po drastiško eksporto kritimo į Rusiją, ši šalis jau nebepatenka į svarbiausių Lietuvos vietinės kilmės eksporto rinkų dešimtuką. Net ir atmetus naftos produktus, Rusijai 2015 m. teko tik 2,7 proc. lietuviškos kilmės produktų eksporto. Iki minimumo susitraukusi Lietuvos eksportuotojų priklausomybė nuo Rusijos rinkos turėtų leisti lietuviškos kilmės prekių eksportui 2016 m. augti maždaug 5 proc.

Gairės: eksportas, Rusija

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas