Rokas Grajauskas: Rusija nesustabdė Lietuvos eksporto augimo


Asmeninio archyvo nuotr. Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

2016-02-10 18:24

Nepaisant stojusio eksporto į Rusiją, lietuviškos kilmės prekių eksportas, atmetus naftos produktus, praėjusiais metais iš viso augo 2,6 proc. Kaip rodo naujausi Statistikos departamento duomenys, pagrindinės rinkos keitusios Rusiją buvo Europos Sąjungos, Skandinavijos šalys bei JAV.

Lietuviškos kilmės eksportas praėjusiais metais į Rusiją traukėsi daugiau nei per pusę. Stojusi Rusijos ekonomika bei galiojęs embargas maisto produktams daugiausiai galvos skausmo kėlė Lietuvos pieno ir mėsos gamintojams bei didmenininkams, reeksportuojantiems įvairius vakarietiškus produktus į Rusiją. Pieno produktų eksportas po embargo traukėsi 25 proc. – panašiai tiek, kiek produkcijos prieš embargą keliaudavo į Rusiją. Prastesnius rezultatus nulėmė ne tik Rusijos rinkos uždarymas, tačiau ir daugelyje kitų ES šalių susiformavęs pieno produkcijos perviršis. Tai sunkino galimybes Rusijoje nerealizuotą produkciją nukreipti kitų ES šalių kryptimi. Kita vertus, galima pasidžiaugti didėjusiais pieno produktų srautais į JAV – eksportas į šią šalį praėjusiais metais augo beveik tris kartus.

Tuo tarpu mėsos produktų gamintojai apskritai nepatyrė eksporto susitraukimo. Po embargo jų eksportas net išaugo 1 proc., nepaisant to, kad prieš embargą Rusijai taip pat atiteko reikšminga eksporto dalis, siekusi maždaug 20-30 proc. Pagrindiniais sėkmės faktoriais mėsos perdirbėjams tapo nesiblaškymas ir susikoncentravimas į talpias ES rinkas: Lenkiją, Nyderlandus, Italiją, kitas euro zonos šalis.

Kiek sunkiau persiorientuoti sekėsi Lietuvos reeksportuotojams, kurių pardavimai užsienyje praėjusiais metais krito 10 proc. Tačiau ir šiems poveikis galėjo būti didesnis, jei ne sėkmingos pastangos aktyviau prekiauti su tokiomis šalimis kaip Baltarusija, Lenkija, Latvija bei Estija.

Atmetus Rusijos rinką ir naftos produktus, vietinės kilmės produkcija praėjusiais metais iš viso augo 5,8 proc. Rinkos, į kurias eksportas augo labiausiai, buvo ES šalys (+7,6 proc.), Šiaurės Europos šalys (+6,1 proc.), JAV (+32,6 proc.). Kitaip tariant, talpios ir vis didesnį ekonominį aktyvumą demonstruojančios Vakarų ir Šiaurės Europos bei JAV ekonomikos tampa realia alternatyva Rusijai. Po drastiško eksporto kritimo į Rusiją, ši šalis jau nebepatenka į svarbiausių Lietuvos vietinės kilmės eksporto rinkų dešimtuką. Net ir atmetus naftos produktus, Rusijai 2015 m. teko tik 2,7 proc. lietuviškos kilmės produktų eksporto. Iki minimumo susitraukusi Lietuvos eksportuotojų priklausomybė nuo Rusijos rinkos turėtų leisti lietuviškos kilmės prekių eksportui 2016 m. augti maždaug 5 proc.

Gairės: eksportas, Rusija

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas