Rokas Grajauskas: trys darbai naujajai vyriausybei

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2016-10-12 18:27

Sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose Lietuvos žmonės labai aiškiai pasakė, kad nori permainų. Pirmiausia tai reiškia, kad vienintelė logiška ir rinkėjų lūkesčius atitinkanti koalicija yra centro dešinės, kurios ašį sudarytų Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau dar svarbiau yra suvokti, kokios praėjusios vyriausybės klaidos lėmė tokius rinkimų rezultatus ir kokių permainų laukia visuomenė.

Per didelė nelygybė

Kad ir kaip būtų paradoksalu, nueinančioji vyriausybė, nepaisant to, kad joje dominavo socialdemokratai, nepadarė nieko, kad Lietuvoje mažėtų pajamų nelygybė. Kaip bematuotume, pajamų nelygybė per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje augo ir šiuo metu yra viena didžiausių Europoje. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 255 eurus ir balansuoja ties oficialia skurdo riba. Valstybės išlaidos pensijoms 2012-2016 m. laikotarpiu augo vos 7 proc., nepaisant to, kad nacionalinio biudžeto išlaidos augo dvigubai greičiau.

Didelė pajamų nelygybė skatina nusivylimą valstybe, iššaukia nostalgiją sovietmečiui ir yra vienas iš pagrindinių emigraciją lemiančių veiksnių. Todėl naujoji vyriausybė turi unikalią galimybę grąžinti socialinio teisingumo matmenį į ekonominę politiką ir užpildyti tą tuštumą, kurią paliko nueinančioji vyriausybė. Tam turi būti ne tik pagal viešųjų finansų galimybes didinamos pensijos ir kai kurios kitos socialinės išmokos, pavyzdžiui, už auginamus vaikus, tačiau ir keliamos realiosios gyventojų pajamos prie minimalios algos artinant neapmokestinamą pajamų dydį. Ir ne tik taikomą gyventojų pajamų mokesčiui, bet ir socialinio draudimo įmokoms.

Šešėlis vis dar bado akis

Rinkimų kampanijos metu partijos itin mažai dėmesio skyrė šešėlinės ekonomikos mastui šalyje. Nepamirškime, kad šešėlyje yra sukuriama maždaug ketvirtadalis, arba beveik 10 mlrd. eurų, Lietuvos ekonomikos. Pagal dabartinę mokestinę naštą, tai sudaro maždaug 4 mlrd. eurų nesurinktų mokesčių. Būtent šešėlio mažinimas yra pagrindinis neišnaudotas viešųjų finansų pajamų šaltinis. Kitas šaltinis – tai valstybės aparato mažinimas, kuris praėjusios vyriausybės metu plėtėsi, nepaisant mažėjusio gyventojų skaičiaus.

Nors nerealu tikėtis, kad visas šešėlis dings per vieną dieną, tačiau šešėlio mažinimas turi tapti absoliučiu valstybės prioritetu. Pastaruosius kelis metus net ir nežymiai mažėjęs šešėlis leido į valstybės biudžetą kasmet surinkti keliasdešimt milijonų eurų daugiau mokesčių. Tik dar ryžtingesnės priemonės ir nuoseklesnis mokesčių vengiančių įmonių ir asmenų tikrinimas gali leisti reikšmingai sumažinti šešėlį ir tokiu būdu padidinti biudžeto pajamas, nedidinant apmokestinimo.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas