Rokas Grajauskas: Vyriausybei nieko nedarant atlyginimai vis tiek pakils

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Rokas Grajauskas

tv3.lt

2017-03-07 17:04

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupieš paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas Grajauskas, Vyriausybės ambicijų plane nė nematyti, o rezultatai pasiektini ir be jų įsikišimo.

TV3 studijoje apsilankęs „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pakomentavo Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą. Štai pavyzdžiui, jame rašoma, kad iki 2020 m. atlyginimai regionuose paaugs 15 proc. Ekonomisto nuomone, tai ne itin ambicingas siekis. Apskritai atlyginimai Lietuvoje kils daug labiau ir net ne dėl projekte numatytų pakeitimų, o dėl ekonominio ciklo.

„Vidutinis atlyginimas Lietuvoje auga, nes auga sukuriama pridėtinė vertė. Darbuotojų lūkesčiai pakankamai neblogi, verslas planuoja plėtrą ir šiai dienai jau turime darbo jėgos trūkumą. Tai verčia įmones labiau kelti atlyginimus, konkuruoti dėl darbuotojų ir tai stumia atlyginimus į priekį. Iš esmės mažėja nedarbas ,atlyginimai auga. Tai natūrali ekonominė tendencija priklausanti nuo verslo ciklo ir mes tą tendenciją matome. Bent jau 4–5 metus žiūrint į priekį, jei nebus kataklizmų ar didelės ekonominės krizės, kuri ateitų iš užsienio, tie atlyginimai toliau augs. Tai realu iki 2020 m., kad tie atlyginimai net nieko nedarant atlyginimai augs 20 proc., o gal ir daugiau. Tai tie užsibrėžti 15 proc., ganėtinai kuklu, nes atlyginimų augimas greičiausiai bus spartesnis“, – kalbėjo R. Grajauskas.

O štai mokytojų atlyginimai – valdžios rankose. Plane numatyta, kad jie turėtų didėti iki 1 tūkst. eurų. Numatyta didinti atlyginimus ir tyrėjams bei dėstytojams.

„Šiai dienai turime, kad švietimo sektoriuje mažiau uždirbama nei šalyje atlyginimų vidurkis. Tai valdžia ir galima kelti, bet kyla klausimus iš kur paimsime, nes valdžios biudžetas nėra neribotas ir todėl, kalbant ne tik apie mokytojų atlyginimų kėlimą, bet ir kitų viešajame sektoriuje, o ir pensijų didinimą, kur akivaizdi problema, norėtųsi matyti didesnį įsipareigojimą mažinti šešėlinę ekonomiką.

Kur didžiausias resursas iš kur galime paimti pinigų į valstybės biudžetą, ir iš čia būtent didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tiek socialines išmokas. Tie veiksmai pakankamai abstraktūs ir norėtųsi palinkėti, kad čia būtų didesnis dėmesys skiriamas, nes pastaruoju metu viskas tarsi vyko natūraliai, didelių veiksmų nebuvo imamasi ir turime tai, kad šešėlinės ekonomikos dydis – vienas didžiausių Europoje ir tai didžiausias valstybėje neišnaudotas resursas“, – įsitikinęs ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Povilas Stankevičius. Macron’o pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, ...

Lietuviai nuolaidas medžioja migruodami po parduotuves

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas