Rokas Grajauskas: Vyriausybei nieko nedarant atlyginimai vis tiek pakils

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Rokas Grajauskas

tv3.lt

2017-03-07 17:04

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupieš paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas Grajauskas, Vyriausybės ambicijų plane nė nematyti, o rezultatai pasiektini ir be jų įsikišimo.

TV3 studijoje apsilankęs „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pakomentavo Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą. Štai pavyzdžiui, jame rašoma, kad iki 2020 m. atlyginimai regionuose paaugs 15 proc. Ekonomisto nuomone, tai ne itin ambicingas siekis. Apskritai atlyginimai Lietuvoje kils daug labiau ir net ne dėl projekte numatytų pakeitimų, o dėl ekonominio ciklo.

„Vidutinis atlyginimas Lietuvoje auga, nes auga sukuriama pridėtinė vertė. Darbuotojų lūkesčiai pakankamai neblogi, verslas planuoja plėtrą ir šiai dienai jau turime darbo jėgos trūkumą. Tai verčia įmones labiau kelti atlyginimus, konkuruoti dėl darbuotojų ir tai stumia atlyginimus į priekį. Iš esmės mažėja nedarbas ,atlyginimai auga. Tai natūrali ekonominė tendencija priklausanti nuo verslo ciklo ir mes tą tendenciją matome. Bent jau 4–5 metus žiūrint į priekį, jei nebus kataklizmų ar didelės ekonominės krizės, kuri ateitų iš užsienio, tie atlyginimai toliau augs. Tai realu iki 2020 m., kad tie atlyginimai net nieko nedarant atlyginimai augs 20 proc., o gal ir daugiau. Tai tie užsibrėžti 15 proc., ganėtinai kuklu, nes atlyginimų augimas greičiausiai bus spartesnis“, – kalbėjo R. Grajauskas.

O štai mokytojų atlyginimai – valdžios rankose. Plane numatyta, kad jie turėtų didėti iki 1 tūkst. eurų. Numatyta didinti atlyginimus ir tyrėjams bei dėstytojams.

„Šiai dienai turime, kad švietimo sektoriuje mažiau uždirbama nei šalyje atlyginimų vidurkis. Tai valdžia ir galima kelti, bet kyla klausimus iš kur paimsime, nes valdžios biudžetas nėra neribotas ir todėl, kalbant ne tik apie mokytojų atlyginimų kėlimą, bet ir kitų viešajame sektoriuje, o ir pensijų didinimą, kur akivaizdi problema, norėtųsi matyti didesnį įsipareigojimą mažinti šešėlinę ekonomiką.

Kur didžiausias resursas iš kur galime paimti pinigų į valstybės biudžetą, ir iš čia būtent didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tiek socialines išmokas. Tie veiksmai pakankamai abstraktūs ir norėtųsi palinkėti, kad čia būtų didesnis dėmesys skiriamas, nes pastaruoju metu viskas tarsi vyko natūraliai, didelių veiksmų nebuvo imamasi ir turime tai, kad šešėlinės ekonomikos dydis – vienas didžiausių Europoje ir tai didžiausias valstybėje neišnaudotas resursas“, – įsitikinęs ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas