Rokas Grajauskas: Vyriausybei nieko nedarant atlyginimai vis tiek pakils

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Rokas Grajauskas

tv3.lt

2017-03-07 17:04

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupieš paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas Grajauskas, Vyriausybės ambicijų plane nė nematyti, o rezultatai pasiektini ir be jų įsikišimo.

TV3 studijoje apsilankęs „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pakomentavo Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą. Štai pavyzdžiui, jame rašoma, kad iki 2020 m. atlyginimai regionuose paaugs 15 proc. Ekonomisto nuomone, tai ne itin ambicingas siekis. Apskritai atlyginimai Lietuvoje kils daug labiau ir net ne dėl projekte numatytų pakeitimų, o dėl ekonominio ciklo.

„Vidutinis atlyginimas Lietuvoje auga, nes auga sukuriama pridėtinė vertė. Darbuotojų lūkesčiai pakankamai neblogi, verslas planuoja plėtrą ir šiai dienai jau turime darbo jėgos trūkumą. Tai verčia įmones labiau kelti atlyginimus, konkuruoti dėl darbuotojų ir tai stumia atlyginimus į priekį. Iš esmės mažėja nedarbas ,atlyginimai auga. Tai natūrali ekonominė tendencija priklausanti nuo verslo ciklo ir mes tą tendenciją matome. Bent jau 4–5 metus žiūrint į priekį, jei nebus kataklizmų ar didelės ekonominės krizės, kuri ateitų iš užsienio, tie atlyginimai toliau augs. Tai realu iki 2020 m., kad tie atlyginimai net nieko nedarant atlyginimai augs 20 proc., o gal ir daugiau. Tai tie užsibrėžti 15 proc., ganėtinai kuklu, nes atlyginimų augimas greičiausiai bus spartesnis“, – kalbėjo R. Grajauskas.

O štai mokytojų atlyginimai – valdžios rankose. Plane numatyta, kad jie turėtų didėti iki 1 tūkst. eurų. Numatyta didinti atlyginimus ir tyrėjams bei dėstytojams.

„Šiai dienai turime, kad švietimo sektoriuje mažiau uždirbama nei šalyje atlyginimų vidurkis. Tai valdžia ir galima kelti, bet kyla klausimus iš kur paimsime, nes valdžios biudžetas nėra neribotas ir todėl, kalbant ne tik apie mokytojų atlyginimų kėlimą, bet ir kitų viešajame sektoriuje, o ir pensijų didinimą, kur akivaizdi problema, norėtųsi matyti didesnį įsipareigojimą mažinti šešėlinę ekonomiką.

Kur didžiausias resursas iš kur galime paimti pinigų į valstybės biudžetą, ir iš čia būtent didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tiek socialines išmokas. Tie veiksmai pakankamai abstraktūs ir norėtųsi palinkėti, kad čia būtų didesnis dėmesys skiriamas, nes pastaruoju metu viskas tarsi vyko natūraliai, didelių veiksmų nebuvo imamasi ir turime tai, kad šešėlinės ekonomikos dydis – vienas didžiausių Europoje ir tai didžiausias valstybėje neišnaudotas resursas“, – įsitikinęs ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Žilvinas Šilėnas. Svarbiausia mokesčių reforma – kaip nepri(si)dirbti

Ne vienos partijos programoje įrašytas ir Vyriausybės suplanuotas darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas būtų vienas svarbiausių mokestinių pakeitimų per pastarąjį dešimtmetį. Tai seniai reikalinga reforma, ...

Laura Galdikienė. Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji, o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis ...

Nerijus Mačiulis. JT indeksas – kur slypi lietuvių laimės priežastys?

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis ...

Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje? Naujienų ...

Žilvinas Šilėnas. Milijonai saviems, sąskaita – mokesčių mokėtojui

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo ...

Rūta Vainienė. Ar visada neapsimoka pensijai kaupti „po mažai“?

Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia. Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. ...

Rokas Grajauskas. Įmonių pelnai auga sparčiau nei pajamos: kas tai lemia?

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia ...

Povilas Stankevičius. ECB įžvelgiant mažiau rizikų, euras pabrango

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, ...

Rokas Grajauskas: Vyriausybei nieko nedarant atlyginimai vis tiek pakils

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupieš paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas ...

Tautinis drabužis ar nauji įgūdžiai dovanų. Ką rinktųsi lietuviai?

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas