Romas Lazutka: Estija atlyginimais mus lenkia ne dėl aukštųjų technologijų

(Puslapis 1 iš 3)


Ievos Budzeikaitės (Fotodiena) nuotr. Romas Lazutka

Viktorija Chockevičiūtė

2017-07-10 17:04

Estija dažnai minima kaip Baltijos šalių pirmūnė. Latviją ir Lietuvą ji lenkia ir atlyginimų atžvilgiu. Nors Lietuvos ekonomistai nurodo, kad prie to labai prisidėjo Estijos IT sektorius, sociologas Romas Lazutka ginčija, kad priežastys slypi visai kitur.

Lietuvos sociologas, ekonomistas Romas Lazutka remdamasis Eurostat skelbiamais duomenimis įrodo, kad Lietuva ne taip jau skiriasi nuo Estijos. 2015 m. duomenimis, pastarojoje buvo tik 2 proc. daugiau IT specialistų.

Naujienų portalui tv3.lt R. Lazutka patikina, kad 2 proc. skirtumas negali nulemti visos šalies atlyginimų vidurkio skirtumo.

Ne taip pasidalinama darbo kapitalo verte

Kur slypi skirtingų atlyginimų priežastys? Pasak sociologo, jos yra kelios. Visų pirma, nėra taip, kad Estija savo struktūra būtų aplenkusi Lietuvą, mat BVP vienam gyventojui abejose šalyse panašus. Tad žvilgsnis krypsta į darbdavius.

„Vidutiniškai vienas gyventojas Estijoje sukuria vertės kaip ir Lietuvoje. Klausimas, kaip pasidalijama ta verte darbo kapitalo.

Produkto kūrime dalyvauja darbas, stočių įrengimai, pastatai, kreditai, už kuriuos reikia mokėti palūkanas, verslininkų organizuotumas, verslumas. Visa tai atidedama kaip kapitalas ir kapitalo pajamos. Yra, kurie skolina kreditus verslui ir gauna palūkanas, yra kurie turi NT ir nuomoja verslui ir gauna nuomos mokestį, tie kurie organizuoja verslą gauna pelną, pasiskirsto jį dividendų forma, o darbuotojams tenka algos. Reiškia, kad kai Estijoje įmonėse pagaminama ir parduodama produkcija, didesnė dalis išmokama darbuotojams. Kodėl tai atsitinka sunku pasakyti. Lyginant su Vakarų Europos šalimis galima sakyti, kad nusistovėjusi tam tikra verslo struktūra, gal labiau darbuotojus brangina, gal stipresnės profsąjungos, gal darbuotojai nesitaiksto su mažomis algomis. Daug priežasčių.

Viena iš priežasčių, kuri susijusi su tuo, kad darbo užmokestis Lietuvoje gali būti pakeičiamas kitomis pajamomis. Tai savarankiškai dirbančių žmonių pagal autorines ar individualias sutartis, kadangi jos apmokestinamos mažiau“, – naujienų portalui tv3.lt sako R. Lazutka.

Kaip pavyzdį jis pateikia statybininkus. Estijoje dažniau perkamas įrengtas butas, o Lietuvoje parduodami neįrengti. Tuomet samdomi statybininkai dirbantys pagal verslo liudijimus, kurių pajamos neįskaičiuojamos į bendrą darbo užmokesčio statistiką.

Kita dažnai minima priežastis, kodėl Estijoje atlyginimai didesni – šešėlinė ekonomika. Tačiau R. Lazutka patikina, kad tai įtakos neturi. „Ekonomistas Schneideris skaičiuoja, kad 2015 m. pagal šešėlinės ekonomikos dydį Estija net Lietuvą aplenkus. Tai nėra momentas. Yra mitas paplitęs ir Lietuvos ekonomistai sako, kad tai lemia atlyginimus, tačiau nėra jokių įrodymų“, – teigia R. Lazutka.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas