Rusija: batalijos dėl istorijos tęsiasi (II)

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Viktor Denisenko / Geopolitika

2014-12-09 09:29

Pirmoje straipsnio dalyje buvo apžvelgtos priežastys, kurios verčia dabartinį Rusijos režimą siekti kontroliuoti (ir pagal savo poreikius koreguoti) istoriją. Pažiūrėkime, kokie istoriniai įvykiai (ir jų interpretacijos) kelia didžiausią nerimą Maskvai. Koks yra bendras vadinamosios „kovos su falsifikacija“ vektorius?

Valstybinis reikalas

Apie tai, kokią vietą istorijos mokslas turėtų užimti valstybinėje ideologijoje, ne taip seniai prabilo pats Rusijos vadovas – prezidentas Vladimiras Putinas. Susitikime su jaunaisiais istorikais jis pažymėjo, kad šios mokslo šakos atstovai turėtų padėti Rusijai apginti jos požiūrį į istoriją, pasitelkdami šiam reikalui savo išmonę ir talentą. Valstybės ir istorikų sąveikos uždavinį V. Putinas apibūdino kaip poreikį įtikinti „daugumą žmonių“ tuo, kad „mūsų pozicija yra ir teisinga, ir objektyvi, ir sąžininga“. Suprantama, įtakos šiam pasisakymui turėjo ir šių metų įvykiai – po Krymo aneksijos Vakarų pasaulis nusigręžė nuo Rusijos, kuri įžūliai teigia, kad jos veiksmai šios Ukrainos teritorijos dalies atžvilgiu kaip tik buvo „ir teisingi, ir objektyvūs, ir sąžiningi“, tačiau, kaip minėta pirmoje straipsnio dalyje, istorijos pajungimas valstybės interesams ir „teisingo“ istorinio naratyvo konstravimo siekis Maskvai nėra naujiena.

Verta priminti, kad 2009 metų gegužę Rusijoje buvo sukurta speciali komisija, kurios tikslas buvo užkirsti kelią prieš Rusijos interesus nukreiptam istorijos falsifikavimui (pavadinimas rusų kalba – Комиссия при Президенте Российской Федерации по противодействию попыткам фальсификации истории в ущерб интересам России). Iš esmės jau komisijos pavadinime buvo įtvirtintas tam tikras paradoksas – pagal jį išeitų, kad komisija buvo sukurta ne šiaip kovoti su „istorijos falsifikavimo bandymais“, o tik su tais atvejais, kurie galėtų pakenkti Rusijos interesams.

Įstatymą dėl šios komisijos kūrimo pasirašė tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Dokumente buvo nurodoma, kad komisijos veikla turi būti nukreipta į kovą su „istorijos falsifikacijomis“, kurios „menkina tarptautinį Rusijos Federacijos prestižą“ ir kitaip kenkia Rusijos interesams. Komisija taip pat turėjo rengti veiksmų planus siekiant neutralizuoti galimas neigiamas tokio „falsifikavimo“ pasekmes.

Tačiau veikusi trumpiau nei trejus metus komisija 2012 metų vasarį buvo išformuota. Jos likvidavimo priežastys nebuvo plačiau komentuojamos, tačiau numanoma, kad šio organo atsisakyta dėl neveiksnumo. Bet tai buvo ne vienintelis bandymas paversti istorijos reikalus valstybės rūpesčiu.

Straipsnio puslapiai:

- Viktor Denisenko

Geopolitika

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas