Rusija ir Azerbaidžanas: ar tik Gabalos RLS gadina santykius?

(Puslapis 1 iš 3)


Roko Medonio (Fotodiena) nuotr.

Vaiva Sapetkaitė / Geopolitika

2012-04-07 08:13

Tokia klausimo formuluotė apie valstybių santykius iškart pasiūlo ir atsakymą: „ne“. Šis kartas taip pat ne išimtis.

Azerbaidžanas Rusijai geopolitiškai svarbus dėl įtakos išlaikymo Pietų Kaukazo regione, o jo stabilumas suteikia apsauginį barjerą nuo grėsmių iš Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos. Ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas taip pat ne paskutinėje vietoje. Azerbaidžano ekonomika sudaro apie 70 proc. Pietų Kaukazo ekonomikos, jis išgauna daug naftos ir dujų, yra svarbi tranzitinė šalis.

Kita vertus, Azerbaidžanas Rusijai – dažnas galvos skausmas. Niekada negali būti tikras, ar jis su ja, ar su Vakarais. Vakarų valstybių įsigalėjimas jame, švelniai tariant, nepageidaujamas, nes ne tik nustumtų Rusiją į antrą planą, bet ir energetinių jų projektų įgyvendinimas dalyvaujant Azerbaidžanui leistų Europai sumažinti energetinę – o kartu ir politinę – priklausomybę nuo Rusijos. Tai Rusijai tikrai nepatiktų, taigi žūtbūt reikalingas Azerbaidžano palankumas. Regis, bent kol kas Rusijos ir Azerbaidžano bendradarbiavimas palyginti geras: neseniai susitarta, kad rusų kompaniją „Gazprom“ iš Azerbaidžano šiais metais pasieks 3 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Vis dėlto ne viskas vyksta lyg rožėm klota. Vienas iš aktualių probleminių klausimų dvišaliuose santykiuose – Gabala.

Ko verta Gabalos radiolokacinė stotis?

Šiaurės Azerbaidžane, Gabalos rajone, stovi tolimojo perspėjimo apie raketų paleidimą radiolokacinė stotis (RLS). Ji buvo viena iš 8 svarbiausių Sovietų Sąjungos raketinės gynybos komplekse, tačiau dabar jos svarba gerokai sumenkusi. Vis dėlto veikiausiai čia reikia kalbėti ne apie tai, ką gauni turėdamas, o ką galima prarasti neturint. Negalima sakyti, kad ta stotis turi ypatingą karinę reikšmę (ją iš dalies pavaduoja analogiška RLS Rusijos pietuose, netoli Armaviro), tačiau Rusijai ji svarbi strateginiu požiūriu, nes leidžia fiziškai likti šioje šalyje. Azerbaidžanas tai supranta, todėl stengiasi tinkamai pasinaudoti palankia situacija.

Dėl Gabalos RLS nuomos sutarties pratęsimo tarp Azerbaidžano ir Rusijos jau keletą mėnesių vyksta derybos. Jų pabaigos terminas – šių metų gruodžio galas. Rusijos žiniasklaidoje pasklido informacija, kad Baku siekia pakelti dabartinę metinę stoties nuomos kainą nuo 7 iki 300 milijonų dolerių per metus. Akivaizdu, kad Rusija tuo nebūtų patenkinta. Kol kas oficiali Baku pozicija šiuo klausimu dar nepaskelbta.

Be noro gauti daugiau pajamų už RLS nuomą, Baku siekia, kad stotyje dirbtų daugiau azerbaidžaniečių. Šiuo metu iš maždaug pusantro tūkstančio joje dirbančių žmonių dauguma yra rusai. Taip pat Azerbaidžanas susirūpino aplinkosauga. Na, bent jau tiek, kiek mato, kad už tai gali gauti papildomų dolerių. Esą galingas šios RLS radijo spinduliavimas kenkia aplinkai, o tai stabdo turizmo plėtrą Gabalos rajone.

Straipsnio puslapiai:

- Vaiva Sapetkaitė

Geopolitika

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas