Rusija ir Tadžikija: draugystė dar pusei amžiaus

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vaiva Sapetkaitė / Elta

2012-01-09 09:26

Rusija ir Tadžikija neturi bendros sienos ir nėra kultūriškai artimos. Tadžikijoje nėra naftos ar gamtinių dujų, taip pat nesurasi daug rusų kilmės gyventojų, akivaizdų jų mažėjimą lėmė Sovietų Sąjungos žlugimas. Vis dėlto Rusija įvairiais būdais stengiasi išlaikyti įtaką šioje šalyje: Valstybės Dūma ne kartą pareiškė, kad Tadžikiją laiko vertinga sąjungininke, o šioji tiesiai vadina Rusiją „svarbiausia strategine partnere“. Sprendžiant iš 2011-ųjų rudens įvykių, veikiausiai dar bent pusę amžiaus abi šalys neišvengiamai stiprins strateginę partnerystę. Kodėl pusę amžiaus? Todėl, kad mažiausiai tiek laiko šioje geostrategiškai svarbioje vietoje turėtų likti Rusijos karinė bazė.

Rugsėjo pradžios susitikimai

Rugsėjo 3 dieną Tadžikijos sostinėje Dušanbėje vykusiame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) aukščiausiojo lygio susitikime dar kartą buvo deklaruotas organizacijai priklausančių šalių siekis plėtoti bendradarbiavimą karinėje ir įvairiose kitose srityse. Susitikime (kaip dabar įprasta) daugiausia dėmesio buvo skirta energetikos, ekonominio bendradarbiavimo ir regiono saugumo klausimams.

Nors Tadžikijos prezidentas Emomalis Rachmonas kaip organizacijos prioritetą išskyrė ekonominį bendradarbiavimą (ir iš tikrųjų prieita prie nutarimų kurti NVS šalių laisvosios prekybos zonas), bene daugiausia žiniasklaidos dėmesio iš KSSO susitikimo sulaukė energetika ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo išsakytas patvirtinimas, kad Rusija yra pasirengusi investuoti į energetikos projektus Centrinėje Azijoje. Pirmiausia – nutiesti elektros tiekimo linijas iš Tadžikijos ir Kirgizijos į Afganistaną ir Pakistaną. Vis dėlto iškelta sąlyga: kad prasidėtų šio projekto įgyvendinimas, Tadžikija turi pirma užbaigti Roguno hidroelektrinės statybą, kuri yra sustojusi dėl nesutarimų su Uzbekija.

Vėlgi Rusija ir čia turėtų tapti viena svarbiausių veikėjų, padedančių įgyvendinti šį projektą.

Vis dėlto svarbesniu Tadžikijos ir Rusijos santykiams gali būti laikomas ne KSSO šalių vadovų pasitarimas, o dieną prieš tai vykęs D. Medvedevo ir E. Rachmono susitikimas. Nors per jį konkrečių sutarčių nepasirašyta, susitarta dėl daug ko. Visa kita – greitai sutvarkomos smulkmenos.

Tame rugsėjo 2 dienos susitikime apsispręsta dėl vieno aktualiausių Rusijos ir Tadžikijos dvišaliams santykiams klausimų, būtent – dėl Rusijos karinės bazės Tadžikijos teritorijoje likimo. Pagal 2012 metų pradžioje numatomą pasirašyti nuomos pratęsimo sutartį Rusijos karinė bazė čia turėtų veikti bent artimiausius 49 metus.

Iš esmės tai reiškia, kad dar beveik pusę amžiaus Rusija savo karinėmis pajėgomis užsitikrins tvirtą argumentą, leidžiantį daryti įtaką Tadžikijos (taigi ir visos Centrinės Azijos) gyvenimui.

Straipsnio puslapiai:

- Vaiva Sapetkaitė

Elta

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas