Rusija skaičiuoja intervencijos Kryme ekonominius padarinius

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

BNS

2014-03-31 09:48

 Rusija pradėjo skaičiuoti Krymo atplėšimo nuo Ukrainos kainą braškančiai šalies ekonomikai, neramiai vildamasi, kad Vakarų valstybės susilaikys nuo antrosios sankcijų bangos, kuri padarytų dar didesnę žalą.

Maskva, kuri jau buvo pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8), ruošiasi bent dalinei ekonominei izoliacijai ateinančius metus, o prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę pareiškė, kad Rusija turėtų sukurti savo kredito kortelių sistemą.

Vakarų šalys kol kas tik uždraudė išduoti vizas kai kuriems aukšto rango pareigūnams, tarp jų – V.Putino artimiausios aplinkos nariams, ir įšaldė jų sąskaitas.

Tačiau nuogąstavimai dėl tolesnių veiksmų jau daro didesnio masto žalą Rusijos ekonomikai, o jos vertybinių popierių biržoje kainos kovą nukrito 6 procentais.

Viena iš pirmųjų reakcijų tapo užsienio kapitalo nuotėkis: pagal ekonomistų ir pareigūnų vertinimus, per pirmąjį ketvirtį sunerimę investuotojai iš šalies išpumpavo 60–70 mlrd. JAV dolerių – daugiau negu per visus 2013 metus.

Rusijos ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas praeitą savaitę tapo pirmuoju aukšto rango pareigūnu, pripažinusiu, kad intervencija Kryme neigiamai paveiks šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, sugriaudama ankstesnes vyriausybės prognozes, kad šiais metais ūkis augs 2,5 procento.

Pasak ministro, 2014 metais BVP padidės tik 0,6 proc., jeigu kapitalo pasitraukimas per metus sudarys apie 100 mlrd. dolerių. Kai kurie ekonomistai sako, kad tokia prognozė yra labai optimistiška, vertinant pagal dabartines tendencijas.

A.Uliukajevas nurodė, jog jeigu kapitalo pasitraukimas šiemet siektų 150 mlrd. dolerių dėl prognozuojamo investicijų sumažėjimo 8 proc., šalies ekonomika patirtų 1,8 proc. recesiją. Panašios nuomonės laikosi ir Pasaulio bankas.

„Dabar rinkose vykstanti pagrindinė diskusija – ar Rusija gali išlaikyti teigiamą augimo rodiklį, ar nusiris į nuosmukį“, – sakė banko „Alfa“ ekonomistė Natalija Orlova.

Buvęs ilgametis finansų ministras Aleksejus Kudrinas, kuris atsistatydino 2011 metais, tačiau, kaip teigiama, išsaugojo V.Putino pasitikėjimą, sakė, jog Rusija sąmoningai moka milžinišką ekonominę kainą už savo politinį sprendimą.

„Mes mokame šimtus milijonų dolerių už tokią įvykių raidą. Jeigu toks buvo pasirinkimas, kuris yra plačiai palaikomas, tuomet turime suprasti, kad tai turi ekonominę kainą“, – A.Kudrino žodžius citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.

V.Putinas ypač smarkiai rizikuoja, nes jo avantiūros Kryme padariniai pradedami jausti tuo metu, kai Rusija jau anksčiau kentėjo dėl menko augimo, vyriausybei nesiimant ekonomikos reformų ir išliekant didelei ūkio priklausomybei nuo energetikos išteklių eksporto.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas