Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?

(Puslapis 1 iš 11)


Saulius Lapėnas / Ekonomika.lt

2014-07-28 14:23

Krymo okupacija ir agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu šiandien yra žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Šių įvykių fone beveik nepastebimai plačiai visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje „teisėtai“ įsikūrė Rusijos karinė bazė. Pažymint šį unikalų įvykį šiuolaikinėje istorijoje, kovo mėnesį rusų kariškiai surengė parodomąsias aviacijos ir laivyno karines pratybas.

Norėdami išsiaiškinti šią istoriją, žvilgtelėkime į oficialius ES pranešimus ir publikuotus „Deutsche Welle“ (Vokietija), „New York Times“ (JAV), „Der Standard",(Austrija) ir kitų leidinių straipsnius.

Įžanga.

Po mano straipsnio publikavimo praeitais metais apie rusiškos geopolitikos šiuolaikines tendencijas ir galimas grėsmes Lietuvai, kritikai dažnai priekaištavo man dėl šių (jų nuomone) „nuodėmių“:

1. „Kodėl remiuosi istoriniais faktais ir geopolitiniais interesais, jei šiuolaikinis pasaulis stabilus ir pasaulinė visuomenė neleis kam nors užgrobti bet kurios nepriklausomos valstybės teritorijos?“. – jau po pusmečio įvykiai Kryme parodė, kad jie klydo. Tie kas užmiršta istorijos pamokas, neišvengiamai jas kartoja.

2. „Neleistina kritikuoti ES vadovybės sprendimus. Jie visada teisūs ir mes privalome besąlygiškai vykdyti jų reikalavimus. Bet kokia kritika jų adresu, naudinga Kremliui ir Lietuvos priešams!“. – ES ir Lietuvos ateičiai, tai itin pavojingas teiginys. Savo gyvenime pamenu tik vieną vadovybę, kuri „niekada neklydo ir kurios negalima buvo kritikuoti“. Gerai, kad ši vadovybė nustojo egzistuoti kartu su Sovietų sąjungos žlugimu. Kiekvienas, kuris tikrai pergyvena dėl Lietuvos ateities Europos Sąjungoje, privalo suprasti, kad net pats protingiausias vadovas, viso labo, – žmogus. Mūsų tikslas turi būti ne kaltinti ES dėl klaidų, o išsiaiškinus priežastis jų nebekartoti ateityje. Tik taip galime užtikrinti ES ir Lietuvos klestėjimą.

3. „Rusija neturi jokių geopolitinių interesų Lietuvoje. Jie jau senai susitaikė su mūsų naryste NATO ir nieko nedarys, kad gautų tiesioginį priėjimą prie Kaliningrado srities ir Baltijos jūros!“ - Su šiuo teiginiu nesutinka ir mūsų Prezidentė, kurios nuomonei, išsakytai laikraščiui „Fokus“, visiškai pritariu: „Rusija bando daryti įtaką vadinamosioms postsovietinėms teritorijoms ir mėgina išlaikyti Baltijos valstybes priklausomas ekonomiškai, energetiškai, politiškai. Taip pat priversti jas būti ne itin aktyviomis ir lojaliomis NATO bei ES narėmis (...) Be to, gauname informacijos, kad kitose Baltijos šalyse, ne Lietuvoje, nes mes esame šiuo atveju stipresni, vyksta derybos su kai kuriais politikais, sulaukiama pasiūlymų iš Rytų, pavyzdžiui, kad jeigu išstotumėte iš NATO, dujų ar naftos gautumėte pigiau“ 6

Straipsnio puslapiai:

- Saulius Lapėnas

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas