Rusijos energetinė įtaka Lietuvai (4)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vaiva Sapetkaitė / Geopolitika

2012-05-11 12:00

 Balandžio pradžioje plačiai nuskambėjo žinia apie nepavydėtiną Moldovos situaciją: pasibaigus energetinių išteklių tiekimo sutarčiai, Rusijos koncernas „InterRAO JES“ ir Ukrainos prorusiško oligarcho Rinato Achmedovo valdomos bendrovės pareikalavo iš Moldovos už tiekiamą elektros energiją mokėti maždaug penktadaliu daugiau nei iki tol. Kadangi Moldova yra beveik visiškai priklausoma nuo energetinių resursų importo (importuoja 75–80 proc. ūkyje suvartojamos energijos), ją įspraudė į kampą. Nors iš pradžių šalies vyriausybė atsisakė patvirtinti naująsias kainas, kai jai nutraukė elektros tiekimą, neturėdama kito pasirinkimo, Moldova sutiko mokėti brangiau. Be abejo, po šios istorijos suskubta dairytis tiekimo alternatyvų.

Lietuvos energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir galimų to pasekmių problematika jau ne vienus metus išlieka politinės darbotvarkės prioritetu. Žinant mūsų pažeidžiamumą, kyla klausimas: ar Moldovos situacija galėtų pasikartoti ir Lietuvoje?

Reikia pripažinti, kad esame kur kas geresnėje padėtyje: vis dėlto Moldova yra vargingiausia Europos valstybė, daug labiau priklausoma nuo Rusijos, o Lietuva – Europos Sąjungos narė – yra kur kas ekonomiškai stipresnė, daugelyje sričių jau spėjusi išsivaduoti nuo per didelės didžiosios kaimynės įtakos ir aktyviai besistengianti įgyvendinti strateginius energetinius projektus.

Priminsiu, kad elektros energijos sektoriuje vykdomi Visagino atominės elektrinės (VAE), elektros tinklų jungčių su Lenkija (LitPol Link) ir Švedija (NordBalt) projektai; planuojama įrengti dar vieną Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės bloką, padėsiantį reguliuoti energetinės sistemos darbą išlyginant apkrovų netolygumus; taip pat jau šį rugsėjį turėtų būti pradėtas eksploatuoti naujas kombinuoto ciklo dujų turbininis blokas Elektrėnuose, padidinsiantis elektros gamybos našumą ir sumažinsiantis gamybos savikainą. Dujų sektoriuje bandoma įgyvendinti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą ir pastatyti požeminę suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą, nutiesti dujotiekius Lietuva–Lenkija (iki 2018 m.), o šalies viduje – Jurbarkas–Klaipėda (iki 2013 m.).

Nepaisant šių lengvinančių aplinkybių, Lietuvos energetinė priklausomybė tebėra per didelė ir tai kelia pavojų nacionaliniam interesui. Pernai Lietuva importavo 65 proc. šalyje suvartotos elektros energijos (iš jų 51 proc. – iš Rusijos), nors jau 10 proc. elektros importo rodiklis laikomas rizikos veiksniu. Be to, matyti importo augimo tendencija – 2010 metais importas siekė 58 procentus. Išliekame daugiausia elektros importuojančia ES valstybe: Rusijai kiekvienais metais vien už elektrą ir dujas, reikalingas elektros gamybai, sumokame apie 2 mlrd. litų, iš viso už energetinius išteklius jai atitenka apie 3–4 mlrd. litų kasmet.

Su gamtinių dujų importu padėtis panaši. Akivaizdu, kad „Gazprom“ kainų politika Lietuvai nedėkinga. Rusijos monopolininkui už dujas mokame trečdaliu daugiau nei, pavyzdžiui, kai kurios ES šalys. Kadangi bent kol kas dujų tiekimo alternatyvų neturime, Lietuva negali pasipriešinti ar tiesiog atsisakyti „Gazprom“ paslaugų. Šiuo požiūriu mūsų situacija panaši į Moldovos ir, kol tai nepasikeis, išlieka rizika, kad tuo gali būti vienaip ar kitaip pasinaudota atitinkamiems interesams realizuoti.

Apie šalies energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir ar Lietuvoje galėtų nutikti taip, kaip nutiko Moldovoje, kalbamės su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Arvydu Anušausku.

Kovo pabaigoje išplatintame NSGK pranešime spaudai rašoma, kad, remiantis Valstybės saugumo departamento veiklos ataskaita, Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimo projektams daroma didelė įtaka iš šalies. Taigi kas tą įtaką daro ir dėl kokių priežasčių?

Kai kalbėjau apie įtaką iš šalies, pirmiausia turėjau galvoje kitų šalių monopolininkus, tiekiančius Lietuvai reikalingus energetinius išteklius. Matydami Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekį, jie stengiasi išlaikyti esamą situaciją, nes taip gauna didesnį pelną. Rusijos koncernas „Gazprom“ dėl monopolinių kainų už tiekiamas dujas iš Lietuvos gauna didžiulius viršpelnius. Pirkdami dujas gamybai ir buičiai, kasmet Rusijai sumokame apie 3,7 mlrd. litų. Iš viso 2011 metais „Gazprom“ sumokėta 3,683 mlrd. litų, o be bendrovės „Achema“ – 2,112 mlrd. litų. Bent trečdalį šios sumos permokame, nes neturime alternatyvių dujų tiekėjų.

„Gazprom“ nėra suinteresuotas, kad viršpelniai, kasmet atitenkantys Rusijai, pasiliktų Lietuvoje ir kaip bet kuris monopolininkas darys, ką tik gali, kad to nenutiktų. Kaip tai daroma – čia jau kitas klausimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra stambių vartotojų, suinteresuotų pigesniais resursais, – juos į savo pusę patraukti paprasta, tereikia pasiūlyti nedideles laikinas nuolaidas. Šioje vietoje reikia suprasti, jog ilgesnėje laiko perspektyvoje susitarimai su „Gazprom“ patiems vartotojams gali būti ekonomiškai nenaudingi. Taip pat galima konstatuoti, jog susitarimus „Gazprom“ mėgina pasirašyti ne tiek dėl klientų išlaikymo, kiek dėl Lietuvoje planuojamų įgyvendinti dujų tiekimo diversifikavimo projektų, bandydamas juos jei ne sužlugdyti, tai bent jau pristabdyti.

Straipsnio puslapiai:

- Vaiva Sapetkaitė

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas