Rusijos įsūnis jau kelia problemų

Jaučiamos pasekmės

Rusijos nuogąstavimai dėl tolesnių Vakarų veiksmų jau daro žalą Rusijos ekonomikai – jos vertybinių popierių biržoje kainos kovą nukrito 6 proc. Viena iš pirmųjų reakcijų tapo užsienio kapitalo nuotėkis: pagal ekonomistų ir pareigūnų vertinimus per pirmą ketvirtį sunerimę investuotojai iš šalies perkėlė apie 60–70 mlrd. JAV dolerių kapitalo. Rusijos ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas praeitą savaitę tapo pirmuoju aukšto rango pareigūnu, pripažinusiu, kad intervencija Kryme neigiamai paveiks šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, sugriaudama ankstesnes vyriausybės prognozes, kad šiais metais ūkis augs 2,5 proc. Pasak ministro, 2014 m. BVP padidės tik 0,6 proc., jei kapitalo pasitraukimas per metus bus apie 100 mlrd. dolerių. Kai kurie ekonomistai sako, kad tokia prognozė yra labai optimistiška, vertinant pagal dabartines tendencijas. A.Uliukajevas nurodė, kad jei kapitalo pasitraukimas šiemet būtų 150 mlrd. dolerių dėl prognozuojamo investicijų sumažėjimo 8 proc., šalies ekonomika patirtų 1,8 proc. recesiją. Panašios nuomonės laikosi ir Pasaulio bankas.

Reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ ir „Fitch“ jau pakeitė Rusijos kreditavimo perspektyvos vertinimus į neigiamus, o kai kurie pareigūnai dėl šios priežasties prabilo, kad Maskva turėtų įkurti savo pačios reitingų organizacijas. Dabar viskas priklausys nuo to, ar Vakarų šalys ryšis skelbti tolesnes sankcijas prekybos sektoriui arba finansų rinkoms, kurios iškart neigiamai paveiktų Rusijos ekonomiką.

Laikina pagalba

„Perėjimas prie pavojingesnių sankcijų vis dar mažai tikėtinas, nebent Rusijos pajėgos įžengtų į kitą Ukrainos dalį“, – sakė Maskvoje įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Macro Advisory“ ekspertas Chrisas Weaferis. Pirmais V.Putino valdymo metais Rusijos ekonomika itin sparčiai augo – 2007 m. jos BVP padidėjo 8,5 proc. Tačiau įvykus 2008–2009 m. pasaulinei finansų krizei, šalies ūkio atsigavimas buvo lėtas: 2013 m. užfiksuotas tik 1,3 proc. augimas.

• >
• 1
• 2
• >