Rusijos liberalų pseudo politika

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Andreas Umlandas / Geopolitika

2012-07-09 09:33

 Politinis posovietinių Rusijos liberaliųjų demokratų radikalumas (nepainioti su V. Žirinovskio ultranacionalistais iš LDPR) pirmiausia yra nuožmaus neosovietinio antiliberalizmo rezultatas. Liberalias partijas, politikus, liberalią bendruomenę ir judėjimus ypač persekioti pradėta po Vladimiro Putino atėjimo į valdžią. Darydamos tai, įvairios antivakarietiškos grupuotės Rusijos valstybės aparate naudoja ir įmantrias politines technologijas ir gerai organizuotas informacines šmeižto kampanijas, ir šiurkščias administracines represijas. Visose srityse (ar tai būtų partinė politika, ar intelektualų ir akademinis pasaulis, ar žurnalistika) provakarietiškų aktyvistų, publicistų ir mokslininkų veikla yra aktyviai ir efektyviai ribojama, siekiant užkirsti kelią jų organizuotai politinei konsolidacijai ir kontaktui su visuomene.

Kita vertus, sąlyginis socialinis Rusijos liberalizmo nereikšmingumas yra susijęs su pačiais posovietiniais liberalų lyderiais (ką jau kalbėti apie ilgametę kultūrinę rusiškos inteligentijos patologiją). Vėlyvosios caristinės konstitucinės demokratijos idealistus primenantys posovietiniai Rusijos liberalai vis dar neišmoko tinkamai dalyvauti politiniame procese. Didelė dalis rusiško liberaliojo judėjimo aktyvistų vadina save politikais, bet psichologiškai yra užstrigę intelektualiniame gyvenime ir pilietinėje visuomenėje. Užuot dalyvavę realioje partinėje posovietinės Rusijos konkurencijoje ir kūrę koalicijas, jie mieliau lieka politiniais moralistais, stovinčiais aukščiau visko humanistais, užimtais pilietiniais aktyvistais ir išmintingais teoretikais. Kad galėtų tapti efektyviais politinio, o ne intelektualinio ar pilietinio proceso dalyviais, Rusijos liberalai privalo sukurti kovos dėl valdžios strategiją ir taktiką. Jiems reikia atsikratyti Javlinskio sindromo, tai yra nesielgti taip, kaip paskutiniame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje elgėsi žinomas demokratinis politikas Grigorijus Javlinskis: nesudarė svarbesnių politinių sąjungų ir neprisiėmė realios valdymo atsakomybės.

Nėra jokios abejonės, kad dauguma Rusijos liberalų yra susipažinę su vakarietiškų visuomenių gyvenimo būdu eruditai. Kitaip tariant, jie supranta, kad realus šiuolaikinis demokratinės politikos procesas numato sudėtingus aljansus, sunkius kompromisus ir šlykštų oportunizmą, siekiant gauti valdžią pliuralistinės aplinkos sąlygomis. Tačiau suprasdami, kad Vakaruose yra taip, Rusijos „zapadnikai“ vis tiek žiūri į savo praktinę politiką kaip į egzistencinį ir/ar altruistinį reikalą, kurio kokybę lemia nuoseklus jų kasdienio elgesio ir viešosios pozicijos principingumas. Iš pirmo žvilgsnio tai simpatiškas požiūris, už kurį posovietinį Rusijos liberalizmą galima labiau pagirti nei kritikuoti. Antra vertus, taip besielgiančius Rusijos liberalus galima pavadinti pseudo, o ne realiais politikais. Taigi, jų socialinis nereikšmingumas iš dalies yra jų pačių pasirinkimo ar net nesąmoningo sprendimo rezultatas. Moralinis liberalų maksimalizmas, perdėtas išdidumas ir nuolatinis nenoras kovoti kartais primena sektantizmą. Tai yra apolitinis (gal net kraštutinai antipolitinis) elgesys.

Straipsnio puslapiai:

- Andreas Umlandas

Geopolitika

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas