Rusijos rubliui – dar daugiau dopingo stiprėjimui

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Giedrė Gečiauskienė / Balsas.lt

2014-06-13 15:00

Birželio Europos centrinio banko (ECB) susirinkime buvo paskelbta ne tik apie bazinių palūkanų mažinimą nuo 0,25 proc. iki 0,15 proc., bet ir apie komercinių bankų indėlių apmokestinimą 0,1 proc. bei 400 mlrd. eurų vertės paskolų planą, taip siekiant į rinkas įlieti dar daugiau lėšų. Tuo metu Rusijos centrinis bankas laikosi priešingo pinigų politikos kurso ir kelia bazines palūkanas. Per šiuos metus bazinė palūkanų norma Rusijoje pakilo 2 proc. ir nuo balandžio 25 d. siekia 7,5 proc.

Aukšta infliacija suriša rankas Rusijos centriniam bankui

Nepaisant gana sėkmingų Rusijos centrinio banko pastangų atgaivinti rublį, kainų augimo numalšinti nepavyksta. Pavasario pradžioje paspartėjęs kainų kilimas gegužę pasiekė 7,6 proc. Tai aukščiausias lygis nuo 2011 m., kuris gerokai viršija centrinio banko nustatytą 5-6 proc. toleruotinos infliacijos diapazoną.

Tad artimiausiame centrinio banko susirinkime (kuris vyks birželio 16 d.) vargu ar sulauksime palūkanų mažinimo. Kita vertus, aukštos palūkanos iš dalies yra atsveriamos pinigų bazės didinimu. Rusijos komerciniams bankams yra noriai suteikiamos likvidumo paskolos rubliais, o šie linkę rublius keisti į užsienio valiutą.

Geopolitinė situacija išlieka lemiamu faktoriumi

Nepaisant centrinio banko veiksmų, Rusijos rublis kovo-balandžio mėnesiais nerado tvirto pagrindo dėl geopolitinio konflikto su Ukraina grėsmių. Po Krymo aneksijos įsisvyravę neramumai Ukrainos rytuose, pasienyje sutelktos Rusijos pajėgos ir kliūtys prezidento rinkimams paskatino Vakarų šalis įvesti Rusijai griežtas sankcijas.

Taigi, apčiuopiamą Rusijos rublio stiprėjimą nulėmė mažėjanti įtampa konflikte su Ukraina. Vladimirui Putinui pripažinus Ukrainos prezidento rinkimų laimėtoją, atsirado tvirtas pagrindas šių šalių konflikto sprendimams derybose. Finansų rinkų dalyviams ši įvykių eiga leido labiau pasitikėti Rusijos valiuta, tad nenuostabu, jog rublis prieš eurą nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio sustiprėjo apie 6 proc. ir kursas grįžo prie sausio mėnesį matytų lygių.

Tačiau nereikėtų pamiršti, jog situacija Ukrainos rytuose išlieka sudėtinga ir Rusijos politika dėl šio klausimo gali sulaukti atsako – naujų sankcijų iš Vakarų. Tai būtų dar viena karti piliulė ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai Rusijos ekonomikai, kurios augimas I ketv. tesiekė 0,9 proc. (kai 2013 m. IV ketv. augimas siekė 2 proc.).

Rusijos obligacijų rinka

Skirtingą centrinių bankų politiką palūkanų normų atžvilgiu, o taip pat ir šiokią tokią Rusijos rublio riziką nusako šios šalies išleistų obligacijų pajamingumų skirtumai. JAV doleriais denominuotų 10 metų termino obligacijų pajamingumas birželio pradžioje siekė apie 4,5 proc. (pikas – 5,75 proc. užfiksuotas balandžio pabaigoje). Tuo metu tokios pat trukmės skolos vertybiniai popieriai rubliais prekiaujami su 8,7 proc. pajamingumu (pikas kovo viduryje siekė 10 proc.).

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Gečiauskienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas