Rusijos veidas Pietų Osetijoje

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2011-12-23 09:33

2011 m. lapkričio mėnesį Pietų Osetijoje (PO) įvykę prezidento rinkimai tapo tikra vietinės valdžios ir Rusijos, kaip pagrindinės šios separatistinės respublikos globėjos, gėda. Iš pradžių egzistavo tikimybė, kad trečiai kadencijai gali likti dabartinis PO vadovas Eduardas Kokoity, tačiau Maskva leido suprasti, kad ji daugiau nesuinteresuota jo paslaugomis (greičiausiai dėl tamsių istorijų, susijusių su rusiškos paramos skirstymu). Be to, anot rusų laikraščio „Kommersant“, Kremlius neparėmė ir E. Kokoity pasiūlymo iškelti kaip įpėdinį jo giminaitį Pietų Osetijos generalinį prokurorą Teimurazą Chugajevą. Galiausiai Pietų Osetijos prezidentas formaliai išreiškė paramą nepaprastųjų situacijų ministrui ir Rusijos favoritui Anatolijui Bibilovui. Kad Maskva jaučia simpatiją šiam kandidatui, atskleidė vien tai, kad per vizitą į Pietų Osetiją Dmitrijus Medvedevas susitiko su juo, tai parodė federalinė Rusijos televizija.

Tačiau kartu su A. Bibilovu į antrą rinkimų turą pateko ir opozicijos atstovė, buvusi PO švietimo ministrė Ala Džiojeva. Ir čia prasidėjo tai, ką sunku net apibūdinti. Rinkimams artėjant prie pabaigos ėmė aiškėti, kad A. Džiojeva gerokai lenkia savo varžovą. Tačiau A. Bibilovas (tikėtina, ne savo iniciatyva, o spaudžiamas E. Kokoity klano) padavė į Aukščiausiąjį Teismą skundą dėl A. Džiojevos padarytų per rinkimus pažeidimų. Teismas ne tik jį patenkino, bet dar ir uždraudė A. Bibilovo varžovei dalyvauti naujuose rinkimuose. Tuo pat metu radijo stoties „Kaukazo aidas“ žurnalistui pasirodė, kad PO Vyriausiosios rinkimų komisijos (kurios duomenimis, A. Džiojeva antrame rinkimų ture surinko 56 proc., o A. Bibilovas – tik 40 proc. rinkėjų balsų) pirmininkė yra ties nervinio protrūkio riba, o kai kurie komisijos nariai kalbėjo apie „didžiulį spaudimą iš prezidento pusės“.

Kai faktinė rinkimų laimėtoja ir jos rėmėjai pabandė pakovoti už savo teises, jų pusėn pasipylė įvairūs kaltinimai. Pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra (ta, kuri atseit visiškai nesusijusi su E. Kokoity) apkaltino A. Džiojevą „spalvotosios revoliucijos“ rengimu ir progruzinišku elgesiu. Pati kandidatė tokius kaltinimus, kurie valdžios savivalės fone atrodo absurdiški, griežtai atmetė ir pareiškė, kad didžiausias kaltininkas susiklosčiusioje situacijoje yra E. Kokoity, jo nusikaltėliška klika ir jo patronai, su kuriais jį siejančios kažkokios schemos.

O ką gi Rusija? Pavyzdžiui, Pietų Osetijos politologas Alanas Parastajevas išsakė nuomonę, kad pagrindinė kova vyksta ne Cchinvalyje, o Maskvoje, kur paramos A. Bibilovui iniciatorius bando gelbėti savo reputaciją. Praktiškai Kremlius pradėjo nuo to, kad pripažino PO Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Tačiau situacijos eskalavimas (A. Džiojeva paskelbė savo pergalę ir pareikalavo ją pripažinti, o E. Kokoity pareiškė, kad ultimatumai jam yra nepriimtini) privertė Maskvą pasiųsti į PO specialųjį prezidento atstovą Sergejų Vinokurovą. Prasidėjo trišalės derybos. Anksčiau PO valdžia buvo pasiūliusi A. Džiojevai kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą su savo skundu dėl jo sprendimo. Ji taip ir padarė, bet tolimesnė įvykių eiga buvo jai ne itin palanki.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas