Rusiškos dujos Lietuvai – lyg narkotikai už 5 milijardus litų (1)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Gediminas Stanišauskas / Balsas.lt

2012-11-05 10:30

Ekspertai kritikuoja Vyriausybę už kietakaktišką politiką plėtojant santykius su Rusijos dujų gigante „Gazprom“, nes Suomija, Latvija ir Estija sugebėjo rasti kompromisinių sprendimų.

Prieš pat Seimo rinkimus Vyriausybė kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir reikalavo, kad Rusijos koncernas „Gazprom“ grąžintų 5 mlrd. litų permoką už dujas, tiektas Lietuvai nuo 2004 iki 2012 metų. Užuot peržiūrėjusi dujų vartojimo politiką, Vyriausybė elgiasi lyg narkomanas, reikalaujantis pigesnės dozės.

Vadino rinkimų triuku

Bendrovei „Lietuvos dujos“ privatizavimo sutartimi „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas teisingomis kainomis ir atsižvelgiant dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, sudarytoje tarp „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“.

„Dujų kaina stipriai pakilo, kai buvo pakeista dujų kainos formulė. Taip buvo pažeista privatizavimo sutartis“, – ginčo esmę raportavo Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas.

Milijardinį ieškinį dauguma ekspertų vadino rinkimų triuku, nes pasirinkusi griežčiausią trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos pertvarkos paketą Lietuva esą pati pažeidė 2004 metų sutartį.

„Mano supratimu, tai buvo rinkimų triukas, nes bylinėjimasis dėl kainos, kuri jai jau dvejus metus yra tokio dydžio, kelia didelių klausimų. Be to, dujų kaina šiuo metu krinta dėl pasaulinės gamtinių dujų paklausos, o jų kainos formulė buvo sudaryta įvairiems metų laikams“, – aiškino advokatų kontoros „Baltic Legal Solutions Lietuva“ partneris Gytis Kaminskas, turintis patirties panašaus pobūdžio bylose.

Ginčuose su „Gazprom“ Lietuvai atstovauja advokatų kontora „Shearman&Sterling“ su LAWIN ir „Tark Grunte Sutkienė“. Manoma, kad šių advokatų paslaugos kainuos ne mažiau kaip 10 mln. litų.

Pasekmės gali būti liūdnos

Tarptautinio arbitražo teismo ir Nuolatinio arbitražo teismo Hagoje narys G. Kaminskas abejoja, ar vartotojai apskritai pajus ieškinio naudą.

„Tenka abejoti ne tik dėl ieškinio perspektyvos, kurio nagrinėjimas užtruks dvejus trejus metus, bet ir dėl tiesioginės naudos. Pavyzdžiui, jei ES antimonopolinė tarnyba net nubaustų „Gazprom“, tai nebūtų „Microsoft“ atvejis, kai jai skirta bauda siekė 860 mln. eurų. Be to, „Gazprom“ baudą sumokėtų ne Lietuvos, o ES biudžetui“, – aiškino G. Kaminskas.

Kalbėdamas apie galimas pasekmes G. Kaminskas išskyrė dar kelis dalykus.

„Ir teoriškai, ir praktiškai reikėtų įvertinti tikimybę, kad „Gazprom“ turi arba turėtų pagrindą visiškai atsisakyti tiekti dujas Lietuvai, jei Vyriausybė ir toliau tiesmukai „derėsis“ su šia bendrove“, – perspėjo G. Kaminskas.

Patirties arbitražinėse bylose turintis advokatas pabrėžė, kad egizstuoja nemažas pavojus, jog Lietuvos gali laukti uždaryto naftotiekio „Družba“ likimas.

„Rusai turi kur kas daugiau svertų derėtis nei Lietuva. Tai suprasdamos Suomija, Latvija ir Estija švelniau įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą. Jos praleido vieną kvailelę į priekį ir stebi, kas jai bus“, – ironizavo Vyriausybės veiksmus G. Kaminskas.

Pašnekovo teigimu, konservatorių Vyriausybė apsimeta, kad įgyvendinti trečiąjį ES energetikos paketą buvo būtina.

„Deja, energetikos ministras Arvydas Sekmokas priskaldė tiek malkų, kad mums tai kainuos ne vieną šimtą milijonų litų, ir vis dar nesuprantu, kodėl jį taip gina prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – stebėjosi pašnekovas.

Sudomintų nebent kainų formulė

Ir A. Kubilius, ir A. Sekmokas gyrėsi, kad į Stokholmo arbitražą kreiptasi ir dėl sėkmingo Europos Komisijos (EK) antimonopolinės tarnybos tyrimo „Gazprom“ atžvilgiu bei pabrėžė Lietuvos nuopelnus principinėje kovoje su „Gazprom“.

Kai kurie ekspertai su Vyriausybės sau priskiriamomis pagyromis nesutinka.

„Nemanau, kad Lietuva buvo iniciatorė, kaip mūsų Vyriausybė giriasi, – įsitikinęs buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas Vidmantas Jankauskas. – EK tarnyba ne be pagrindo pradėjo tyrimą, bet čia kalbama apie šalis, kurios, be „Gazprom“, turi ir kiti tiekėjų“.

V. Jankauskas pabrėžė, kad Suomijoje ir Baltijos šalyse EK antimonopolinė tarnyba neturi ką veikti, nes šioje Europos dalyje nėra konkurencijos. „Dujų koncernas „Gazprom“ čia yra vienintelis tiekėjas ir nėra bei negali būti jokios konkurencijos“, – tikino buvęs VKEKK vadovas.

ES „Gazprom“ gali spausti nebent dėl gamtinių dujų kainų formulės, siejančios dujų kainas su pasaulinėmis naftos kainomis, sudarymo. „Lietuva nėra pirma šalis, teikianti Stokholmo arbitražui tokį ieškinį. Tačiau dėl paties ieškinio sunku ką nors pasakyti: nežinau, ar tikrai buvo pakeista kainų formulė, kaip teigia energetikos ministras, o jei buvo pakeista, tai kaip, kada ir kodėl“, – svarstė V. Jankauskas.

Kietakakčių pozicija

EK antimonopolinės tarnybos pareigūnai „Gazprom“ spaudžia nuo pat 2004 metų, kai įtarė, jog rusų dujų gigantė suteikdavo išskirtines sąlygas Austrijos bendrovei OMV. Pastaroji perparduodavo iš „Gazprom“ lengvatinėmis sąlygomis įsigytas dujas Italijai. Dujų tiekimo požiūriu Austrija yra be galo svarbi ES, nes šioje šalyje išsišakoja dujotiekiai į bendrijos pramonės gigantes – Italiją, Prancūziją ir Vokietiją.

Deja, šis EK tyrimas 2005 metais baigėsi nesėkme, tačiau antimonopolinės tarnybos pareigūnai rankų nenuleido. Pernai jie atliko dokumentų poėmius OMV, „Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo“ (Lenkija), taip pat „Gazprom“ antrinėse kompanijose „Gazprom Germania“ (Vokietija), „Vemex“ (Čekija).

Straipsnio puslapiai:

- Gediminas Stanišauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas