Rusų spauda: Baltijos šalys turi pasitraukti iš ES, kad vėl susijungtų su Rusija (7)

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Balsas.lt

2011-10-24 07:35

Kai kurie Rusijos komentatoriai negali pamiršti istorinių TSRS laikų ir karts nuo karto prabyla apie Baltijos šalių sugrąžinimą į Rusijos glėbį. Spausdiname vieną tokių.

„Lietuvos, Latvijos ir Estijos integracija į Europą baigėsi nesėkme. Dvidešimties metų nepakako, bandant sujungti skirtingas tautas. Baltijos šalių gyventojai dairosi į šalis ir akivaizdu, kad žvilgsnis gali užkliūti tik už Rusijos“, – rašo smi2.ru.

"Kažkada Baltijos šalys buvo viena iš patraukliausių Sovietų Sąjungos sudedamųjų dalių. Kiekvieno Sovietmečiu gyvenusio žmogaus širdžiai buvo mieli tokie dalykai kaip šprotai savo sultyse, Rygos balzamas, Jūrmala, aukštos kokybės grotuvai ir lietuviškas krepšinis. Baltijos šalys buvo beveik užsienis, tačiau vis tiek – dalis bendros Tėvynės.

Pastaruoju metu skelbiama, kad po nepriklausomybės atgavimo Baltijos šalių gyventojų skaičius gerokai sumažėjo. Tai susiję ne tik su Baltijos valstybėmis, bet ir visu buvusiu sovietiniu bloku. Gyventojų gerokai sumažėjo beveik visose buvusio Varšuvos pakto valstybėse.

Baltijos šalys, atgavusios nepriklausomybę, ne tik sumažėjo kiekybiškai. Po prisijungimo prie eurosąjungos, mažėja jų suverenitetas.

Akivaizdu, kad Europai Baltijos šalys jau nereikalingos, savo užduotį jos jau atliko.

Paimkime, kad ir Latviją. Tai buvo labai išvystytos pramonės regionas, užėmęs trečią vietą po Maskvos ir Leningrado regionų.

Kai kuriuose sektoriuose Latvija neatsiliko nuo labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, nors jos gyventojai tesudarė šimtadalį TSRS visuomenės.

Po narystės ES šalis per keletą metų tapo beveik dykviete.

„Kaip gi taip“, – paklausite Jūs. Viskas paprasta. Pigios valiutos srautas padarė pramonę nebepatrauklią. Pramonė užleido vietą tranzitui ir paslaugų sektoriui. Tai – akivaizdus kapitalizmas.

Taigi, per keliolika metų ekonomika, pastatyta iš dalies ir ant bankų sektoriaus pamatų, sugriuvo. Šiuo metu latviai į Maskvos, Sankt Peterburgo ar Kijevo gyventojus žiūri panašiai, kaip kadaise TSRS respublikų žmonės žiūrėjo į Baltijos šalių gyventojus.

Viltis, kad ES atvers naujas rinkas Latvijai bei ištemps šios šalies ekonomiką į naują lygmenį, žlugo. Socioekonominė krizė šalies gyventojams atvėrė akis.

Antroji krizės banga, kurią mes matome šiuo metu, atskleidžia visą sferą socioekonominių problemų Europoje. Todėl kai kurios Bendrijos valstybės prakalbo apie bendrų finansinių institucijų kūrimą. Tai reiškia, kad Baltijos valstybės turės atsisakyti savarankiškos skolinimosi politikos ir perduoti šias funkcijas Europai. Būtent nauja Euroinstitucija turės kontroliuoti visų šalių skolinimosi politiką.

Pirmas žingsnis į taip vadinamą suliejimą. Vieną dieną Lietuvos, Latvijos ar Estijos gyventojai ir šių šalių nepiliečiai gali nubusti supratę, kad jie yra, tarkim, vokiečiai, gyvenantys Didžiojoje Vokietijoje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

„Ryanair“ atšauktų skrydžių skandalas: žinokite, kas jums priklauso

Savaitgalį kilo tikras kuriozas, socialiniai tinklai netyla iki šiol – pasipiktinę keleiviai ragina boikotuoti „Ryanair“. Mat oro linijų bendrovė nusprendė per ateinančias šešias savaites atšaukti nuo ...

Europos Komisijos vadovo siekis ES šalis įtraukti į euro zoną: ar išnyktų Lenkijos kainų rojus?

 Ne kartą minėta kodėl Lenkijoje yra pigu: pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos kai kuriems produktams, konkurencinga didelė rinka ir, be abejo, žemas zloto kursas. Ar atėmus paskutinį ingredientą žemų kainų rojus ...

Tarp 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių – ir lietuviškos įmonės

 Baltijos šalių įmonės pernai užėmė 27 vietas 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių sąraše, kurį kasmet rengia pasaulinė prekybos kredito draudimo bendrovė „Coface“. Lietuva iš 2015 m. turėtų 20 ...

Svaras artėja prie euro: ar sumažėjusios emigrantų perlaidos sukrės Lietuvą?

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas ...

JAV ir Kinija žingsniuoja prekybos karo link: ką tai reiškia Lietuvai?

Kas anksčiau atrodė tik vienas galimų scenarijų, dabar po truputėlį ima virsti realybe. Byrantys JAV ir Kinijos santykiai pasaulį gali nuvesti prie prekybos karo, o tai atsigirstų ir Lietuvoje. Tačiau analitikai nesutaria, daugiau naudos ar žalos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas