Rūta Vainienė. Ar visada neapsimoka pensijai kaupti „po mažai“?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-03-15 17:33

Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia. Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. Per krizę Sodrai itin trūko lėšų. A.Kubiliaus vyriausybė įmokas į pensijų fondus mažino trimis „užėjimais“ – dėl to įmokos kaupimui buvo sumažintos nuo 5,5 iki 1,5 procento. Dar kartą rėžti per įmokas valdžia nebesiryžo, bet žmonėms pasiūlė pasirinkti vieną iš trijų galimų variantų. Vienas jų – buvo sugrįžimas į Sodrą. Valdžia savotiškai blefavo, tikėdamasi, kad nemažai žmonių sugrįš į Sodros glėbį, ir lėšų stygiaus problema bus reikšmingai sumažinta. Tačiau taip neįvyko, į Sodrą sugrįžo tik apie du procentus dirbančiųjų.

Didžioji dalis žmonių, apie 700 tūkstančių pasirinko tarpinį variantą - neprisimokėti iš savo kišenės ir likti kaupti su nedidele įmoka, kuri atskaitoma iš jo sumokamų įmokų. Šįkart Vyriausybės akiratyje atsidūrė būtent šie žmonės. Jų kaupimui Sodra perveda apie 7 milijonus eurų per mėnesį. Ir nors Sodra jau subalansavo savo biudžetą, valdžiai papildomų pinigų šiandien reikia savo rinkiminiams pažadams įgyvendinti ir dar daugiau pakelti pensijas dabartiniams pensininkams.

Šį valdžios planą-chuliganą juk reikia kažkaip „parduoti“, supakuoti, pristatyti, kad ir būsimasis pensininkas (šiandieninis darbuotojas) jame matytų prasmę ir naudą. Pradžioje iš premjero girdėjome pasakymus, kad žmonės į pensijų kaupimą buvo suvaryti varu, dėl to jiems reikia leisti pasirinkti. Matyt kažkas premjerą paprotino nebenaudoti šio argumento, mat vieną kartą jau rinkomės. Ir rinkomės visai neseniai, 2013 metais, vos prieš ketverius metus. Kiek kartų dar reikės rinktis? Tol kol visi sugrįš į Sodrą?

Naujesnis argumentas – po mažai kaupti neapsimoka. Elementaru – kuo žmogus daugiau ir ilgiau kaupia, tuo didesnė bus jo pensija. Tačiau prieš priimant argumentą, kad po mažai kaupti neapsimoka už gryną pinigą, verta jį patikrinti bent jau tokiomis priemonėmis, kokias turime. Prognozuoti ilgus laikotarpius į ateitį – nedėkingas užsiėmimas. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi pensijų skaičiuoklę, kuri padeda apytiksliai sužinoti kaupimo naudą arba nuostolį dėl dalyvavimo kaupime.

Pensijuskaiciuokle.lt įvedus gimimo datą, lytį, algą „ant popieriaus“, pasirinktą kaupimo būdą, vidutinę fondo grąžą, galima palyginti būsimas pensijas su kaupimu ir be kaupimo. Štai penkiasdešimtmetis, gaunantis 400 eurų ant popieriaus, ir pasirinkęs neprimokėti iš savo kišenės, kaupdamas vos 2 procentus, vis viena gali tikėtis vienu euru didesnės pensijos. Kitaip tariant, iki pensijos jis sukauptų apie 3,5 tūkstančio eurų, gautų juos kaip vienkartinę išmoką ir galėtų atsidėti juodai dienai, taisyti dantis ar po truputį naudoti vaistams. Politikams nepatinka ir ši vienkartinė išmoka (nors pavyzdžiui Jungtinė Karalystė atsisako privalomo anuiteto). Baiminamasi, kad tūlas pensininkas ją greit išleis, o po to ir vėl ateis su ištiesta ranka.

Straipsnio puslapiai:

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas