Rūta Vainienė. Brango, brangsta ir brangs. Kiek?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-02-01 17:38

Statistikos departamentas pranešė: po dviejų metų kainų kritimo pernai kainos pakilo 1,7 procento. Žmonėms tai nėra jokia naujiena. Kainų augimą jie stebėjo ir tais metais, kai statistika atkakliai teigė, kad infliacija – vidutinis kainų lygis – mažėja. Ir šiandien dažnas pasiginčytų dėl užfiksuoto dydžio – koks 1,7 procento? Žmonės vardina prekes, paslaugas, kurios brango net ne procentais, o kartais – dienos pietūs, vizitas į kino teatrą, gėlės, batai ir net dėvėti rūbai.

Prognozės kitiems metams visai neguodžiančios, kainos kils ir toliau. Vardijamos štai tokios kainų kilimo priežastys: prastas derlius, brangstanti nafta, augančios žaliavų kainos, auganti paklausa Kinijoje. Kai išsakomos tokios kainų kilimo priežastys, sudaromas įspūdis, kad nieko neįmanoma pakeisti, kad visos priežastys – objektyvios ir nuo politikų - nepriklausančios.

Nuo politikų nepriklauso tik derlius, o kainų kilimo šaknys kaip tik slypi valdžioje – jos vykdomoje pinigų politikoje. Dar daugiau, kainų kilimo pastaruoju metu buvo siekiama sąmoningai ir tikslingai. Štai Europos centrinis bankas nuolat mažino bazines palūkanų normas, kol jos tapo nulinės. Už ECB laikomus indėlius komerciniai bankai net primoka. Visa tai buvo daroma dėl to, kad tik į rinką pakliūtų kuo daugiau pinigų, kad tik būtų užkurta infliacija, kuri, valdžios manymu, turėtų užvesti visos ekonomikos variklį.

Tačiau net ir to nepakako. Prieš dvejus metus pirmą kartą Europos centrinio banko istorijoje buvo pradėta turto pirkimo programa. Kad į rinką pakliūtų dar daugiau pinigų, ECB pradėjo pats, ne per komercinius bankus, o tiesiogiai, pirkti valstybių ir įmonių obligacijas. Kas mėnesį į rinką taip įmetama po 80 milijardų eurų, iš viso į rinką šiuo būdu ketinama paleisti apie 1,7 trilijono eurų. Tai yra pusantro karto daugiau nei praėjusių metų pabaigoje cirkuliacijoje buvę visi-visi eurai (jie sudarė kiek daugiau nei vieną trilijoną eurų)!

Kai pinigai dauginami tokiais kiekiais ir tempais, ir kai jie yra multiplikuojami per komercinius bankus, kainos neišvengiamai turi kilti. Čia ne brangstančios žaliavos pabrangina visas kitas prekes, o vis didėjantis pinigų kiekis pabrangino žaliavas. Piniginis vienetas nuolat ir sistemingai yra piginamas, kad infliacija pasiektų 2 procentus. Bet mes jau žinome, kad statistikos matuojama infliacija ir mūsų matomos kainos - kaip tos sesės, per kalnelį nesusieina. Statistikos skaičiuojamo prekių krepšelio pokyčiai linkę nuslėpti tikrąjį piniginio vieneto nuvertėjimą. Jį žymiai geriau atspindi pinigų masės augimas. Ir štai, per praėjusius metus skirtingais pinigų agregatais matuojamų eurų kiekis padidėjo 5-8 procentais. Su tokia statistika ginčytųsi jau žymiai mažiau žmonių, nes būtent tokį kainų augimą apytiksliai jaučiame ir savo pinigine.

Straipsnio puslapiai:

Close

Povilas Stankevičius. Macron’o pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, ...

Lietuviai nuolaidas medžioja migruodami po parduotuves

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas