Rūta Vainienė. Cukrini avinėli, pasipurtyk!


Facebook nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-08-02 18:05

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje cukraus mokesčio. Nes cukraus suvartojame 22 procentais daugiau, nei rekomenduoja PSO normos, ir nuo tokio jo kiekio vystosi įvairios ligos.

Vos tik valdžia imasi spręsti žmogaus problemas, pirma priemonė, kuri jai ateina į galvą – įvesti mokestį. Tiesą sakant, labai keista, kodėl pasirinktas būtent cukrus, o ne druska ar riebalai – mat jei jau žiūrėti, ko suvartojame daugiau, tai pirmoje vietoje turėtų būti apmokestinta druska, po to – riebalai, ir tik po to – cukrus. Gal cukrus auka pasirinktas todėl, kad jau pergyveno ne vieną reguliavimų naštą – muitus, kvotas, cukraus mokesčius. Išgyvens ir naująjį akcizą. Tiesa, kiek ilgiau pagalvojusi, Sveikatos apsaugos ministerija sušvelnino poziciją ir pakvietė verslininkus pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą, kad šie mažintų druskos, cukraus ir transriebalų naudojimą gaminiuose. Dar reguliavimų meniu galėtų būti siaubą keliančios sergančių žmonių nuotraukos: ant cukraus pakelių – vaikučiai be kojų, ant šokoladinių sūrelių – išgedę dantys. Jau visi žino, kas nutinka rūkaliams, tesužino ir kas laukia smaližių.

Grįžtant prie mokesčio, pradžioje valdžios norėta apmokestinti tik vaisvandenius. Bet štai naujo mokesčio idėją greitai perima platesnę vaizduotę turintys ekspertai, kurie pasiūlo visuotinį cukraus mokestį - akcizą. Nes kodėl gi taip išskirtinai – tik vaisvandenius, kuo tortas ar grynas cukrus už juos geresnis? Ir štai – uogose panirusių lietuvių vasara užtikrintai sugadinta. Nes kaip žinia, cukruje cukraus daugiausia, ir dėl akcizo jis brangtų labiausiai. Kokioje duonoje, kelių centų kainos pakilimo gal ir nepastebėtum, o štai naminė uogienė taptų gerokai brangesnė.

Vis tik cukraus mokestis vargu ar kiek paveiktų gyventojų vartojimą ir gamintojų pasirinkimus. Mat ne visų prekių paklausa yra lanksti kainos pakėlimui. Jei prekės negali pakeisti kita, analogiška, arba išlaidų jai dalis biudžete nėra reikšminga, kelk kainą nekėlęs - žmonės cukrų, druską ir toliau pirks, kaip kad perka akcizinius degalus ar akcizinę elektrą, ar net akcizinį tabaką su alkoholiu. Nes negi atsisakys cukraus į kavą, jei jis kainuos ne centą, o du, ir negi rinksis becukrius ledus, jei už gerą skonį reikia mokėti 10 centų daugiau?

Vis tik vieną garantuotą poveikį cukraus mokestis tikrai turės. Tai – finansinį. Daugiau eurų subyrės į valdžios biudžetą. Galės pirkti dar daugiau auksinių šaukštų. Žmonės mokės dar vieną mokestį šalia kitų jau taikomų virš dvidešimties mokesčių. Raudonkepuraitė paklaustų senele apsimetusio vilko, kam tau tiek daug mokesčių, valstybe? Kad tu nieko nesuprastum, mokesčių mokėtojau, kiek mokesčių sumoki ir kad dar pasipurtytum pinigais, cukrinis avinėli.

Kol šeimininkės dar perka neapmokestintą cukrų, ministerijos tarnautojai nagrinėja kitų šalių praktiką, mokesčio poveikį ir efektyvumą. Metų pabaigoje – bus išvados. Pažiūrėsime, ar valdžios godumas valdo išvadų rašytojų plunksnas. O sveikatos ministras vardan ekonomijos galėtų dvi kėdes užimti – dar ir finansų ministro, nes kol kas, panašu, labiau rūpinasi biudžetais, o ne sveikatos reikalais.

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas