Rūta Vainienė: ir vėl tas senas krizės jausmas

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2016-08-03 14:34

Krizių per šiandieninės Lietuvos istoriją jau turėjome ne vieną. Pradedant nuo to, kad visa atkurtos nepriklausomos valstybės pradžia buvo nuolatinė besitęsianti krizė, vėliau murkdėmės bankų, Azijos, Rusijos, na ir pastarojoje pasaulinėje krizėje. Todėl drąsiai galime sakyti, kad dauguma mūsų tam tikrą krizės jausmą jau esame įgiję.

Jis, žinoma, nėra toks tikslus, koks būna jausmas po kaitros prieš artėjančią audrą, bet krizės simptomai mums jau pasidarė gana standartiniai. Pastarosios krizės į galvą įkalta: kyla nekilnojamojo turto kainos – gero nelauk. Šiandien vėl kalbama apie nekilnojamojo turto kainų burbulą, bet, deja, visiškai nėra jokių galimybių tą burbulą apibūdinti ir išmatuoti. Juolab, kad nekilnojamasis turtas gerose vietose visais laikais tik brangsta, arba bent jau – nepinga. Vietose, kuriose stokoja ekonominio aktyvumo, turtu tiesiog neprekiaujama. Kažkas nori parduoti, gal norėtų ir brangiai, bet neparduoda. Nes ten niekas nieko neperka. Neneigiant įvairaus pobūdžio svyravimų nekilnojamojo turto rinkoje, vis tik sakyti, kad turto kainų augimas signalizuoja krizę būtų netikslu. Didžiasaliui tuomet būtų lemtas kone amžinas klestėjimas.

Kitas krizės signalas yra augančios algos, mažėjantis nedarbas ir sunkumai susirasti darbuotoją. Pastaruoju metu būtent tokie procesai jau prasidėję. Tačiau juos itin stipriai išjudino pastaruoju metu itin sparčiai, ir ne vieną kartą kelta minimali alga. Emigracija taip pat prisideda prie šio proceso. Tačiau sujudimas darbo rinkoje – vis tik netiesioginiai simptomai, tik paviršiniai ženklai.

Kur kas arčiau krizės šerdies artėjame, jei jau kalbame apie rinkimus. Nors krizės – pasaulinės, kažkaip stebuklingai jos atitinka politinius Lietuvos ciklus. Kiek valdžioje kairieji socdemai – tiek klestėjimas, kiek dešinieji konservatoriai – tiek krizė. Taigi, kai kairieji geraisiais metais padirbėja kairėn, tai yra - kelia minimalią algą, socialines garantijas, reguliavimus ir mokesčius, tiek mes pačius save stumiame į kampą, iš kurio atėjus sunkmečiui tampa sunkiau išeiti.

Krizės nuojautas sustiprino Brexit – svaro, akcijų kursų kitimas, prasidėjo diržų veržimasis britų kompanijose. Tačiau jau ir iki Brexit sprendimo daug kas sakė – naujai krizei metas jau vien dėl to, kad nuo pastarosios praėjo aštuoneri metai.

Vis tik krizės šaknis glūdi ne valstybių sprendimuose būti ar nebūti sąjungoje, ne turto kainose, ne darbuotojų algose, o pinigų politikoje, kurią vykdo didieji grandai JAV ir Europos Sąjungos centriniai bankai, o taip pat ir komerciniai bankai per politikų palaimintą dalinių rezervų sistemą. Jų esmė – gaminti pinigus, ir tai daryti dideliais, vis augančiais kiekiais. Taip negali būti, kad į rinką paleisti nauji trilijonai pinigų taip lyg niekur nieko, būtų „įsisavinti“ be jokių pasekmių. Finansinės gerovės imitavimas emituojant naujus pinigus, ar tiesiog juos skolinantis buvo ir tebelieka krizių pagrindinė, giluminė priežastis. Štai, ECB pinigų siūlo už nulį palūkanų, pats perka obligacijas. Rašome, to reikia dėl per mažos infliacijos Bet krizė tai – mintyje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas