Rūta Vainienė. Ką apie pensijas nutyli politikai?

(Puslapis 1 iš 3)


Rūta Vainienė

2018-02-27 16:14

Oficialiai dar nepaskelbta, bet valdantieji jau neslepia: Sodros pervedimai į antros pakopos pensijų fondus, vadinamieji „du procentai“ – bus naikinami. Kas bus daroma su kitais „2+2” – dar svarstoma, kalbama apie galimas alternatyvas. Dėl Sodros 2 procentų, kurie nuo 2020 metų turėjo tapti 3,5 procentais, jokių alternatyvų nėra – tik naikinti.

Kokie tokio pasiūlymo oficialūs argumentai? Pradžioje buvo teigiama, ir gana atvirai, kad privatūs pensijų fondai „atima“ pinigus iš dabartinių pensininkų. Vėliau akcentas perkeltas į tai, kad neva tai kaupimas privačiuose fonduose nenaudingas pačiam kaupiančiajam. Gudrus viešųjų ryšių žingsnis idant sumažinti būsimųjų pensininkų pasipriešinimą. „Sodra jums duos daugiau“ – sako sprendimo proponentai ir apipila įvairia informacija, neva turinčia patvirtinti šį teiginį. Tačiau ši informacija yra tendencinga, o neretai ir klaidinanti, ir tai verta išsamiau aptarti. Taigi, ką nutyli politikai ir jų advokatai „ekspertai“, kalbėdami apie pensijas?

Sodros finansinė būklė

Visos dabarties ir ateities Sodros pensijos priklauso nuo Sodros finansinės būklės, nuo to, kiek į ją sumokama įmokų, ir kokio dydžio išmokos iš jos yra skiriamos. Viešai publikuotuose straipsniuose teigiama, kad Sodros pensija pastaruoju metu didėjo sparčiau, nei augo pensijų fondų turtas. Politikai ir ekspertai nutyli, kad pensija ne augo, o buvo keliama politiniais sprendimais – neįvertinant visų kėlimo pasekmių. Prisiminkime kad ir 2007-taisiais, socialdemokratų vyriausybės metais, prieš pat krizę įvykdytą „V.Blinkevičiūtės pensijų padidinimą“ – kai nepraėjus nė metams pensijas teko kirpti, nes Sodroje atsivėrė milžiniška skylė. Tuo tarpu finansines galimybes mokėti politiškai nustatytas pensijas užtikrino ne kas kita, kaip gilus Sodros įklampinimas į skolas. Gelbėjant Sodrą, nuo šių metų skola buvo perkelta į valstybės biudžetą. Puikiai suprantate, kad ji niekur nedingo.

Sakysite, o pensininkui visa tai – tik į naudą. Jei Sodros skolos yra nacionalizuojamos, o pensijų fondų nuostoliai būna internalizuojami, gal Sodra - tikrai geresnė alternatyva žvelgiant pragmatiškai egoistiniu žvilgsniu? Klausimas šiuo atveju yra toks: kiek kartų ir kokio dydžio skolas dar reikės/bus galima kilnoti iš Sodros, kad ir toliau būtų galima vaizduoti/ užtikrinti, kad Sodros „grąža“ yra didesnė nei pensijų fondų?

Akivaizdu, kad kuo toliau, tuo sunkiau bus Sodros skolas, kaip karštas bulves, permesti kam nors kitam. Nacionalinio biudžeto „vaizdelis“, pasibaigus 2014-2020 metų ES paramos laikotarpiui, bus visiškai kitoks nei mums šiandien yra įprastas. Biudžetų būklė primins narkomaną, iš kurio staiga buvo atimtas švirkštas. Drebės ne kuris nors vienas sektorius, o kone visas ūkis, gal tik išskyrus žemdirbius. Tikėtis, kad Sodros skolų kilnojimas gali tapti tradiciniu – nepagrįsta. Sodra turės išsilaikyti pati.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas