Rūta Vainienė. Ką apie pensijas nutyli politikai?

(Puslapis 1 iš 3)


Rūta Vainienė

2018-02-27 16:14

Oficialiai dar nepaskelbta, bet valdantieji jau neslepia: Sodros pervedimai į antros pakopos pensijų fondus, vadinamieji „du procentai“ – bus naikinami. Kas bus daroma su kitais „2+2” – dar svarstoma, kalbama apie galimas alternatyvas. Dėl Sodros 2 procentų, kurie nuo 2020 metų turėjo tapti 3,5 procentais, jokių alternatyvų nėra – tik naikinti.

Kokie tokio pasiūlymo oficialūs argumentai? Pradžioje buvo teigiama, ir gana atvirai, kad privatūs pensijų fondai „atima“ pinigus iš dabartinių pensininkų. Vėliau akcentas perkeltas į tai, kad neva tai kaupimas privačiuose fonduose nenaudingas pačiam kaupiančiajam. Gudrus viešųjų ryšių žingsnis idant sumažinti būsimųjų pensininkų pasipriešinimą. „Sodra jums duos daugiau“ – sako sprendimo proponentai ir apipila įvairia informacija, neva turinčia patvirtinti šį teiginį. Tačiau ši informacija yra tendencinga, o neretai ir klaidinanti, ir tai verta išsamiau aptarti. Taigi, ką nutyli politikai ir jų advokatai „ekspertai“, kalbėdami apie pensijas?

Sodros finansinė būklė

Visos dabarties ir ateities Sodros pensijos priklauso nuo Sodros finansinės būklės, nuo to, kiek į ją sumokama įmokų, ir kokio dydžio išmokos iš jos yra skiriamos. Viešai publikuotuose straipsniuose teigiama, kad Sodros pensija pastaruoju metu didėjo sparčiau, nei augo pensijų fondų turtas. Politikai ir ekspertai nutyli, kad pensija ne augo, o buvo keliama politiniais sprendimais – neįvertinant visų kėlimo pasekmių. Prisiminkime kad ir 2007-taisiais, socialdemokratų vyriausybės metais, prieš pat krizę įvykdytą „V.Blinkevičiūtės pensijų padidinimą“ – kai nepraėjus nė metams pensijas teko kirpti, nes Sodroje atsivėrė milžiniška skylė. Tuo tarpu finansines galimybes mokėti politiškai nustatytas pensijas užtikrino ne kas kita, kaip gilus Sodros įklampinimas į skolas. Gelbėjant Sodrą, nuo šių metų skola buvo perkelta į valstybės biudžetą. Puikiai suprantate, kad ji niekur nedingo.

Sakysite, o pensininkui visa tai – tik į naudą. Jei Sodros skolos yra nacionalizuojamos, o pensijų fondų nuostoliai būna internalizuojami, gal Sodra - tikrai geresnė alternatyva žvelgiant pragmatiškai egoistiniu žvilgsniu? Klausimas šiuo atveju yra toks: kiek kartų ir kokio dydžio skolas dar reikės/bus galima kilnoti iš Sodros, kad ir toliau būtų galima vaizduoti/ užtikrinti, kad Sodros „grąža“ yra didesnė nei pensijų fondų?

Akivaizdu, kad kuo toliau, tuo sunkiau bus Sodros skolas, kaip karštas bulves, permesti kam nors kitam. Nacionalinio biudžeto „vaizdelis“, pasibaigus 2014-2020 metų ES paramos laikotarpiui, bus visiškai kitoks nei mums šiandien yra įprastas. Biudžetų būklė primins narkomaną, iš kurio staiga buvo atimtas švirkštas. Drebės ne kuris nors vienas sektorius, o kone visas ūkis, gal tik išskyrus žemdirbius. Tikėtis, kad Sodros skolų kilnojimas gali tapti tradiciniu – nepagrįsta. Sodra turės išsilaikyti pati.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas