Rūta Vainienė: kaip darbo biržos sau darbo vietų susikūrė


Asmeninio archyvo nuotr. Rūta Vainienė

2016-07-20 16:45

Naujasis Darbo kodeksas pajudėjo ir įstrigo. Deja, tai ne vienintelė amžinos stagnacijos vieta darbo santykių srityje. Dideliu pelėsiu dvelkia ir nuo įdarbinimu turinčių užsiimti Darbo biržų. Pradėkime nuo to, kad 10 teritorinių darbo biržų vis dar veikia kaip atskiri juridiniai asmenys. Viešojo administravimo reforma palietė daugumą valstybės institucijų, kurios veikia ne vien Vilniuje, o ir kituose Lietuvos miestuose. Kone pats pirmasis žingsnis gerinant viešųjų paslaugų teikimą buvo sujungti visus atskirus juridinius vienetus į vieną ir taip sumažinti administracinį biurokratinį aparatą, standartizuoti struktūrą, pagreitinti sprendimų priėmimą ir taip pagerinti klientų aptarnavimą.

O štai Darbo biržos, kaip buvo, taip ir liko savarankiškos kunigaikštystės. Kiekviena jų turi direktorių, pavaduotoją, savo buhalteriją, savo juridinį, personalo, IT, ūkio, bendrųjų reikalų ir kitus kontoros veiklai reikalingus padalinius ar specialistus. Lietuvos darbo birža yra antstatinė įstaiga, kitų darbo biržų valdyme dalyvaujanti kaip steigėja. Viešojo administravimo institucijos valdymas tokioje sistemoje yra toks vangus ir biurokratizuotas, kad paprastam žmogui plaukai pasišiauštų, o versle toks neefektyvumas apskritai nebūtų įmanomas.

Kai veikia tokia griozdiška valdymo sistema, joje dirba itin daug personalo, kurie užsiima ne klientų – bedarbių- reikalais, o savimi. Net be gilaus valdymo audito matosi, kad darbo biržose savimi užsiima apie 25 procentai darbo biržų darbuotojų, ir tai nesunku pamatyti darbo biržų internetiniuose puslapiuose. Pavyzdžiui, atsiverčiu Vilniaus, Klaipėdos, Telšių ir bet kurios kitos darbo biržos puslapį, ir – prašom. Yra skyrius, kuriame dirba 4-5 darbuotojai. Vienas iš jų yra skyriaus vedėjas, kitas - vedėjo pavaduotojas ir du arba trys specialistai. Du vadovauja, o du darbą dirba, ir tai vyksta ne kokioje Rusijoje gūdžiais sovietmečio laikais, o mūsų modernioje valstybėje!

Kai institucijose gyvuoja tokio lygio valdymas ir tokio lygio aptarnavimas, nenuostabu, kad darbo birža retai kam yra ta vieta, kurioje žmogus ieško ir randa darbą. Darbo biržoje žmogus gauna bedarbio statusą. Būtent jo ten ir kreipiasi, nes tada įgyja privilegijų, lengvatų ar išmokų. Beje, išmokas moka irgi ne darbo birža, išmokas moka Sodra. Kas dar absurdiškiau, darbo birža būtent Sodroje sužino, ar žmogus turi darbą, t.y. ar yra draustas valstybiniu socialiniu draudimu, ar ne. Akis bado toks procesų nesuvaldymas, kai ir informacija, ir pinigai yra vienoje įstaigoje, o statuso suteikimas – kitoje.

Nežinia, kas trukdo bedarbio statuso suteikimą patikėti informaciją valdančiai Sodrai, o Darbo biržai palikti užimtumo politikos įgyvendinimo funkcijas, taip, kaip tai yra daugumoje ES valstybių. Ten analogiškos institucijos net ir vadinasi kitaip – užimtumo tarnybomis. Nes kokia gi čia birža, čia - institucija, kuri užsiima valstybinės politikos skatinti užimtumą įgyvendinimu.

Paprastai linkstama kaltinti darbdavius, kaip jie negražiai elgiasi su savo darbuotojais. Kažkodėl lig šiol per mažai galvota, o kaip gi darbo biržos elgiasi su savaisiais? Kaip jos naudoja mokesčių mokėtojų pinigus? Kaip jos aptarnauja savo klientą, ar orientuojasi į paslaugos kokybę, ar tik žiūri, kur varnelę užsidėti?

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas