Rūta Vainienė. Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2016-12-07 17:47

Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos gyventojams.

Pagal Seime užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, numatoma naikinti lengvatą gyventojų mokamoms ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms. Ši tvarka buvo keista kelis kartus, visą laiką - lengvatos mažinimo kryptimi. Paskutinį kartą apmokestinimas buvo pakeistas 2013 metais. Dar kojų nespėjusią apšilti tvarką ketinama vėl keisti, ir ji įsigaliotų jau po trijų savaičių, nuo Naujųjų metų!

Kodėl tokie pakeitimai ir tokia skuba? Aiškinamajame rašte - keli argumentai. Pirmasis - lengvata veikia neefektyviai. Yra sudaryta apie 400 tūkstančių gyvybės draudimo sutarčių, ir tai kaip tik byloja priešingai – kad tai yra viena populiariausių gyventojų taupymo formų. Vadinasi, lengvata kaip tik - efektyvi. O jei ji neefektyvi – tai kokia prasmė ją naikinti?

Antras argumentas – lengvata daugiausia naudojasi turtingieji. Oho, jei jau turime kone pusę milijono turčių, tai tikrai labai gerai gyvename! O juk tiesa yra ta, kad ilgalaikis investicinis draudimas yra pagrindinis taupymo būdas kaip tik „ne milijonieriams“, o vidutinei klasei. Tai yra tiems, kurie nori sukaupti vaikų mokslams, svarbesniam pirkiniui ar įvykiui, ir nenori pernelyg rizikuoti.

Trečias rengėjų argumentas - nes taip sako Lietuvos bankas, priežiūros institucija, savotiškas autoritetas. Įdomiausia, kad pats Lietuvos bankas dar nieko konkrečiai nesako ir nesiūlo! Savotiškas de javu kita aktualia naujosios valdžios nagrinėta – embrionų šaldymo – tema, kuri užsibaigė per vieną naktį, po žmonėms palankaus pižamų vakarėlio.

Dar argumentuojama, kad pagrindinė nauda investiciniame gyvybės draudime gaunama būtent mokesčių lengvatos dėka. Čia taip ir norisi visai ne juokais pasakyti: kai mokesčiai yra dideli, didesni už investicijų grąžą, žinoma, kad mokesčių lengvata tada tampa svari. Juk jei gyventojų pajamų mokestis būtų du procentai nuo pajamų, jokių mokesčių lengvatų niekas niekada ir neprašytų!

Kodėl tokia skuba – visai neaišku. Lengvata jau taip „nususinta“, kad ir be pakeitimų yra praradusi savo svorį. Juk tai nebėra visiškas draudimo įmokų ir gautų išmokų atleidimas nuo gyventojų pajamų mokesčio, kaip tai buvo iki 2003 metų. Dabar tai, kas neapmokestinta įmokų mokėjimo metu, bus apmokestinta išmokos gavimo metu. Visiškas atleidimas nuo mokesčio dabar galioja tik tuo atveju, jei žmogus gaus išmoką likus iki pensijos penkeriems metams arba jam bus nustatytas ribotas darbingumas, arba išmoką gaus jaunuolis iki 26 metų, išlaikius sutartį 5 arba 10 metų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas