Rūta Vainienė. Mokesčiai – tikri, garantijos – miražas!


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-01-19 16:21

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą.

Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos. Tik socialinio draudimo įmokos įvairioms pajamoms yra skaičiuojamos skirtingai. Pirmas rimtas žingsnis suvienodinant Sodros įmokas buvo žengtas prieš aštuonerius metus. Tada naktinė mokesčių reforma išprovokavo mitingą ir riaušes prie Seimo. Dalis priimtų sprendimų buvo atšaukti, o valdžia apsirūpino vandens patrankomis. Naujoji naktinė reforma praėjo tyliai, taip atverdama kelius maksimaliam visų pajamų apmokestinimui.

Kuo ydinga ši visuotinio „įsodrinimo“ kryptis? Pirma, ji bloga jau vien dėl to, kad judama link mokesčių naštos, kuri yra tiesiog grobuoniška – 55 procentai. Individualios veiklos atveju, kai nustatyti reikalavimai sumokėti mokesčius nuo minimalios algos, ši našta gali būti ir didesnė. Kalbant apie mokesčius, jų ydingumas auga geometrine progresija, augant mokesčių dydžiui.

Taigi, jau pradėtas, ir nuosekliai tęsiamas individualia veikla užsiimančių asmenų įsodrinimas šiems asmenims nustato tik įmokas, tačiau toli gražu neužtikrina garantijų. Mat visas Sodros garantijų ir išmokų mechanizmas įsijungia tik tada, kai įmokos mokamos reguliariai, ir kai jos yra tam tikro dydžio. Pavyzdžiui, kad mokėdamas ligos draudimo įmokas asmuo įgytų teisę gauti ligos pašalpą, jis turi mokėti įmokas kas mėnesį, bent tris mėnesius iš eilės. Jo įmoka turi būti ne mažesnė nei nuo minimalios algos, nepaisant, ar jis gavo tiek pajamų, ar apskritai negavo nieko. Jei padaroma bent mėnesio pertrauka - ir vėl pasaka nuo pradžių. Kad asmuo gautų Sodros senatvės pensiją, jis turi būti sukaupęs 30 metų socialinio draudimo stažą. Vieneri metai asmenims su individualia veikla pagal pažymą užskaitomi tik tada, jei jis gauna ne mažiau nei trijų minimalių algų dydžio pajamas per mėnesį, ir taip – kiekvieną mėnesį. (kai pasirinktas 30 proc. sąnaudų minusavimas). Pagal darbo santykius pakanka vienos MMA, o štai individualioje veikloje tam tikrais atvejais jų reikia daugiau nei trijų. Kai Sodra atsiunčia informacinį pranešimą apie naują įmokų mokėjimo tvarką, ji neišvardija visų sąlygų, kurios turi būti išpildytos, kad pradėtų galioti socialinės garantijos. Gali būti, kad žmogus tik išėjęs į pensiją sužinos, kad visas įmokas mokėjo veltui.

Tas sąlygas išpildyti individualiai besiverčiantiems asmenims sudėtinga, nes jų pajamos yra pirma, nereguliarios, antra, nevienodo dydžio. Sodra šį faktą ignoruoja, ir tokiu būdu visa sistema veikia tik viena kryptimi: sumokamos įmokos, o socialinės garantijos lieka tik ore pakibę pažadai. Kalbantys apie vienodą visų pajamų apmokestinimą ignoruoja faktą, kad individualia veikla užsiimantiems asmenims pernelyg dažnai susidaro ši Sodros įmokų ir garantijų asimetrija.

O žmonės tai žino. Jie nebėjo prie Seimo, vandens patrankų neprireikė. Bet žmonės vis dar turi kojas, ir jomis balsuoja emigruodami – nuo per didelės mokesčių naštos ir nuo iliuzinių socialinių garantijų miražų.

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas