Rūta Vainienė. Mokesčiai – tikri, garantijos – miražas!


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-01-19 16:21

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą.

Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos. Tik socialinio draudimo įmokos įvairioms pajamoms yra skaičiuojamos skirtingai. Pirmas rimtas žingsnis suvienodinant Sodros įmokas buvo žengtas prieš aštuonerius metus. Tada naktinė mokesčių reforma išprovokavo mitingą ir riaušes prie Seimo. Dalis priimtų sprendimų buvo atšaukti, o valdžia apsirūpino vandens patrankomis. Naujoji naktinė reforma praėjo tyliai, taip atverdama kelius maksimaliam visų pajamų apmokestinimui.

Kuo ydinga ši visuotinio „įsodrinimo“ kryptis? Pirma, ji bloga jau vien dėl to, kad judama link mokesčių naštos, kuri yra tiesiog grobuoniška – 55 procentai. Individualios veiklos atveju, kai nustatyti reikalavimai sumokėti mokesčius nuo minimalios algos, ši našta gali būti ir didesnė. Kalbant apie mokesčius, jų ydingumas auga geometrine progresija, augant mokesčių dydžiui.

Taigi, jau pradėtas, ir nuosekliai tęsiamas individualia veikla užsiimančių asmenų įsodrinimas šiems asmenims nustato tik įmokas, tačiau toli gražu neužtikrina garantijų. Mat visas Sodros garantijų ir išmokų mechanizmas įsijungia tik tada, kai įmokos mokamos reguliariai, ir kai jos yra tam tikro dydžio. Pavyzdžiui, kad mokėdamas ligos draudimo įmokas asmuo įgytų teisę gauti ligos pašalpą, jis turi mokėti įmokas kas mėnesį, bent tris mėnesius iš eilės. Jo įmoka turi būti ne mažesnė nei nuo minimalios algos, nepaisant, ar jis gavo tiek pajamų, ar apskritai negavo nieko. Jei padaroma bent mėnesio pertrauka - ir vėl pasaka nuo pradžių. Kad asmuo gautų Sodros senatvės pensiją, jis turi būti sukaupęs 30 metų socialinio draudimo stažą. Vieneri metai asmenims su individualia veikla pagal pažymą užskaitomi tik tada, jei jis gauna ne mažiau nei trijų minimalių algų dydžio pajamas per mėnesį, ir taip – kiekvieną mėnesį. (kai pasirinktas 30 proc. sąnaudų minusavimas). Pagal darbo santykius pakanka vienos MMA, o štai individualioje veikloje tam tikrais atvejais jų reikia daugiau nei trijų. Kai Sodra atsiunčia informacinį pranešimą apie naują įmokų mokėjimo tvarką, ji neišvardija visų sąlygų, kurios turi būti išpildytos, kad pradėtų galioti socialinės garantijos. Gali būti, kad žmogus tik išėjęs į pensiją sužinos, kad visas įmokas mokėjo veltui.

Tas sąlygas išpildyti individualiai besiverčiantiems asmenims sudėtinga, nes jų pajamos yra pirma, nereguliarios, antra, nevienodo dydžio. Sodra šį faktą ignoruoja, ir tokiu būdu visa sistema veikia tik viena kryptimi: sumokamos įmokos, o socialinės garantijos lieka tik ore pakibę pažadai. Kalbantys apie vienodą visų pajamų apmokestinimą ignoruoja faktą, kad individualia veikla užsiimantiems asmenims pernelyg dažnai susidaro ši Sodros įmokų ir garantijų asimetrija.

O žmonės tai žino. Jie nebėjo prie Seimo, vandens patrankų neprireikė. Bet žmonės vis dar turi kojas, ir jomis balsuoja emigruodami – nuo per didelės mokesčių naštos ir nuo iliuzinių socialinių garantijų miražų.

Close

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

Tadas Povilauskas. Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, ...

Rūta Vainienė. Sumažino administracinę naštą, o kiek padidino?

 Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų ...

SEB banko analitikai: ekonomikos plėtra Lietuvoje ilgesnį laiką vargiai įmanoma

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo ...

Nerijus Mačiulis. Ekonomikos augimas viršija visus lūkesčius, tačiau ar ilgam?

Šių metų pradžioje sparčiai gerėję lūkesčiai virsta kūnu – daugelyje pasaulio šalių ekonomikos augimas įsibėgėja. Sparčiau auganti pasaulinė prekyba, atsigaunančios didžiosios euro zonos valstybės bei kiti veiksniai turėjo ...

Tadas Povilauskas. Lietuvoje toliau auga lūkesčiai dėl didesnės algos

  Vidutinis darbo užmokestis antrą ketvirtį augo lėčiau negu pirmą ketvirtį. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių praėjusį ketvirtį buvo 839 eurai ir per metus padidėjo 8,7 procento. Sparčiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas