Rūta Vainienė. Mokesčiai – tikri, garantijos – miražas!


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-01-19 16:21

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą.

Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos. Tik socialinio draudimo įmokos įvairioms pajamoms yra skaičiuojamos skirtingai. Pirmas rimtas žingsnis suvienodinant Sodros įmokas buvo žengtas prieš aštuonerius metus. Tada naktinė mokesčių reforma išprovokavo mitingą ir riaušes prie Seimo. Dalis priimtų sprendimų buvo atšaukti, o valdžia apsirūpino vandens patrankomis. Naujoji naktinė reforma praėjo tyliai, taip atverdama kelius maksimaliam visų pajamų apmokestinimui.

Kuo ydinga ši visuotinio „įsodrinimo“ kryptis? Pirma, ji bloga jau vien dėl to, kad judama link mokesčių naštos, kuri yra tiesiog grobuoniška – 55 procentai. Individualios veiklos atveju, kai nustatyti reikalavimai sumokėti mokesčius nuo minimalios algos, ši našta gali būti ir didesnė. Kalbant apie mokesčius, jų ydingumas auga geometrine progresija, augant mokesčių dydžiui.

Taigi, jau pradėtas, ir nuosekliai tęsiamas individualia veikla užsiimančių asmenų įsodrinimas šiems asmenims nustato tik įmokas, tačiau toli gražu neužtikrina garantijų. Mat visas Sodros garantijų ir išmokų mechanizmas įsijungia tik tada, kai įmokos mokamos reguliariai, ir kai jos yra tam tikro dydžio. Pavyzdžiui, kad mokėdamas ligos draudimo įmokas asmuo įgytų teisę gauti ligos pašalpą, jis turi mokėti įmokas kas mėnesį, bent tris mėnesius iš eilės. Jo įmoka turi būti ne mažesnė nei nuo minimalios algos, nepaisant, ar jis gavo tiek pajamų, ar apskritai negavo nieko. Jei padaroma bent mėnesio pertrauka - ir vėl pasaka nuo pradžių. Kad asmuo gautų Sodros senatvės pensiją, jis turi būti sukaupęs 30 metų socialinio draudimo stažą. Vieneri metai asmenims su individualia veikla pagal pažymą užskaitomi tik tada, jei jis gauna ne mažiau nei trijų minimalių algų dydžio pajamas per mėnesį, ir taip – kiekvieną mėnesį. (kai pasirinktas 30 proc. sąnaudų minusavimas). Pagal darbo santykius pakanka vienos MMA, o štai individualioje veikloje tam tikrais atvejais jų reikia daugiau nei trijų. Kai Sodra atsiunčia informacinį pranešimą apie naują įmokų mokėjimo tvarką, ji neišvardija visų sąlygų, kurios turi būti išpildytos, kad pradėtų galioti socialinės garantijos. Gali būti, kad žmogus tik išėjęs į pensiją sužinos, kad visas įmokas mokėjo veltui.

Tas sąlygas išpildyti individualiai besiverčiantiems asmenims sudėtinga, nes jų pajamos yra pirma, nereguliarios, antra, nevienodo dydžio. Sodra šį faktą ignoruoja, ir tokiu būdu visa sistema veikia tik viena kryptimi: sumokamos įmokos, o socialinės garantijos lieka tik ore pakibę pažadai. Kalbantys apie vienodą visų pajamų apmokestinimą ignoruoja faktą, kad individualia veikla užsiimantiems asmenims pernelyg dažnai susidaro ši Sodros įmokų ir garantijų asimetrija.

O žmonės tai žino. Jie nebėjo prie Seimo, vandens patrankų neprireikė. Bet žmonės vis dar turi kojas, ir jomis balsuoja emigruodami – nuo per didelės mokesčių naštos ir nuo iliuzinių socialinių garantijų miražų.

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas