Rūta Vainienė. Mokesčiai – tikri, garantijos – miražas!


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-01-19 16:21

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą.

Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos. Tik socialinio draudimo įmokos įvairioms pajamoms yra skaičiuojamos skirtingai. Pirmas rimtas žingsnis suvienodinant Sodros įmokas buvo žengtas prieš aštuonerius metus. Tada naktinė mokesčių reforma išprovokavo mitingą ir riaušes prie Seimo. Dalis priimtų sprendimų buvo atšaukti, o valdžia apsirūpino vandens patrankomis. Naujoji naktinė reforma praėjo tyliai, taip atverdama kelius maksimaliam visų pajamų apmokestinimui.

Kuo ydinga ši visuotinio „įsodrinimo“ kryptis? Pirma, ji bloga jau vien dėl to, kad judama link mokesčių naštos, kuri yra tiesiog grobuoniška – 55 procentai. Individualios veiklos atveju, kai nustatyti reikalavimai sumokėti mokesčius nuo minimalios algos, ši našta gali būti ir didesnė. Kalbant apie mokesčius, jų ydingumas auga geometrine progresija, augant mokesčių dydžiui.

Taigi, jau pradėtas, ir nuosekliai tęsiamas individualia veikla užsiimančių asmenų įsodrinimas šiems asmenims nustato tik įmokas, tačiau toli gražu neužtikrina garantijų. Mat visas Sodros garantijų ir išmokų mechanizmas įsijungia tik tada, kai įmokos mokamos reguliariai, ir kai jos yra tam tikro dydžio. Pavyzdžiui, kad mokėdamas ligos draudimo įmokas asmuo įgytų teisę gauti ligos pašalpą, jis turi mokėti įmokas kas mėnesį, bent tris mėnesius iš eilės. Jo įmoka turi būti ne mažesnė nei nuo minimalios algos, nepaisant, ar jis gavo tiek pajamų, ar apskritai negavo nieko. Jei padaroma bent mėnesio pertrauka - ir vėl pasaka nuo pradžių. Kad asmuo gautų Sodros senatvės pensiją, jis turi būti sukaupęs 30 metų socialinio draudimo stažą. Vieneri metai asmenims su individualia veikla pagal pažymą užskaitomi tik tada, jei jis gauna ne mažiau nei trijų minimalių algų dydžio pajamas per mėnesį, ir taip – kiekvieną mėnesį. (kai pasirinktas 30 proc. sąnaudų minusavimas). Pagal darbo santykius pakanka vienos MMA, o štai individualioje veikloje tam tikrais atvejais jų reikia daugiau nei trijų. Kai Sodra atsiunčia informacinį pranešimą apie naują įmokų mokėjimo tvarką, ji neišvardija visų sąlygų, kurios turi būti išpildytos, kad pradėtų galioti socialinės garantijos. Gali būti, kad žmogus tik išėjęs į pensiją sužinos, kad visas įmokas mokėjo veltui.

Tas sąlygas išpildyti individualiai besiverčiantiems asmenims sudėtinga, nes jų pajamos yra pirma, nereguliarios, antra, nevienodo dydžio. Sodra šį faktą ignoruoja, ir tokiu būdu visa sistema veikia tik viena kryptimi: sumokamos įmokos, o socialinės garantijos lieka tik ore pakibę pažadai. Kalbantys apie vienodą visų pajamų apmokestinimą ignoruoja faktą, kad individualia veikla užsiimantiems asmenims pernelyg dažnai susidaro ši Sodros įmokų ir garantijų asimetrija.

O žmonės tai žino. Jie nebėjo prie Seimo, vandens patrankų neprireikė. Bet žmonės vis dar turi kojas, ir jomis balsuoja emigruodami – nuo per didelės mokesčių naštos ir nuo iliuzinių socialinių garantijų miražų.

Close

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas