Rūta Vainienė. Naujosios valdžios kilnojimų planai

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2016-11-23 10:33

Štai jau turime naująjį premjerą, greitai bus suformuota ir naujoji vyriausybė. Bus patvirtinta Vyriausybės programa, o vėliau – ir detalus jos įgyvendinimo planas. Tai – kertiniai dokumentai, kuriais koaliciją sudarę politikai suformuluoja užduotis visose administravimo institucijose dirbantiems tarnautojams. Tik tada, parengus priemonių planą, paaiškės konkretūs ateinančiųjų ketverių metų valdžios sprendimai.

Kol kas girdime tik numatomų pokyčių eskizus, idėjų atplaišas, o neaiškumas ir neapibrėžtumas artėjančių metų išvakarėse yra nemaža problema visų pirma verslui. Ir nors būsimoji vyriausybė jau spėjo pagarsėti, kaip numatanti itin daug kilnojimų, kai kurie kilnojimai yra visiškai prasmingi.

Štai, kad ir Seimo rinkimų datos nukėlimas pavasariui. Žinoma, naujoji valdžia jau negali apsaugoti žmonių nuo pačios savęs, bet padarytų gerą darbą ateičiai, ir tai progai, jei būtų išrinkti tokie patys mažai prognozuojami politikai. Iki naujojo darbo kodekso įsigaliojimo liko mėnuo ir savaitė, o dar neaišku, ar jis įsigalios, ar bus atidėtas, ir kokiam laikui. Kadangi įstatymai gana dažnai įsigalioja nuo Naujųjų metų, įmonių biudžetai sutampa su kalendoriniais metais, o ir valstybės biudžetas atitinka kalendorinius metus, tikrai prasminga rinkimus nukelti pavasariui.

Dar vienas naujosios valdžios pažadėtas prasmingas žingsnis – visą socialinio draudimo moką perkelti darbuotojui. Nebevaidinti, kad yra kažkokia tai mistinė darbdavio dalis, kuri darbuotojui nieko nekainuoja. Beje, ši tema labai ilgai buvo savotiškas tabu, ir prieš kokį dešimtmetį apie tai garsiai kalbėti tegalėjo tik drąsuolis liberalas. Prieš ketverius metus jį jau kartojo nemažai ekspertų, ir štai – pagaliau - politikai nebebijo šį sprendimą įvardinti kaip vien pagrindinių!

Pasiūlymas suvienodinti darbo pajamų apmokestinimo bazę, ir Sodros tarifą (kartu su šaltiniu jį mokėti) perkelti darbuotojui raštišką pavidalą įgavo pastarosios vyriausybės vienoje iš gausių darbo grupių. Bet ji nebuvo realizuota vien dėlto, kad šis pasiūlymas apnuogintų darbo santykių esmę. Niekas už darbuotoją jokių įmokų nemoka. Tiesiog dalis darbuotojo uždirbtų pajamų paverčiama darbdavio įmoka. Apjungus įmokas, visa vaizduojamoji solidarumo idėja subyrėtų į šipulius.

Naujoji vyriausybė neįvertina tik to, kad Sodros įmokos dydis nuo darbuotojo slepiamas ne veltui ir ne šiaip sau. Tai daroma gana tikslingai - tam, kad žmogus nematytų, kad Sodrai sumoka tiek daug įmokų, o gaus tiek mažai pensijos. Ne juk tada, kai neva tai moki ne tu, o tariamai darbdavys - tau vienodai, kiek jis už tave sumoka. Dovanotam arkliui juk niekas į dantis nežiūri.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas