Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rūta Vainienė

2017-04-12 17:45

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna numerologija - tam tikrų laiko, kiekio ar dar kokių nors kiekybinių parametrų perdėliojimu ir sumažinimu.

Žinoma, kad dažna reforma būna susijusi su tam tikromis kiekybinėmis permainomis, tačiau paprastai jos ateina kaip reformos pasekmė. Šiandieniniuose reformų svarstymuose numerologija griežia pirmu smuiku, kiekybiniai parametrai yra tapę pagrindiniu reformų tikslu.

Štai Švietimo ir mokslo ministerija nori ilginti mokslo metų trukmę. Nes Lietuvoje moksleiviai mokosi labai trumpai, trumpiau mokosi tik Latvijos moksleiviai. Atsiliekame ir pagal mokymo rezultatus. Ar prailginus mokslo metus, pagerėtų mokymosi rezultatai? Greičiausiai – ne, visoms kitoms sąlygoms išlikus nepakitusioms. Nes jei mokymosi programos ir mokymo metodikos, ir pedagogų kvalifikacija, ir jų motyvacija, ir dar daug kitų dalykų lieka tokie patys, tai mokslo metų ilginimas yra tik numerologija. Kai dar kokią dešimtį metų pasimokę ilgiau vis viena matysime prastus rezultatus galėsime pasakyti: oi, mokslo trukmė dar ne viskas, reikia kažko daugiau. Lyg šiandien to nežinotume.

Švietimo ir mokslo ministerijos sąraše dar viena numerologinė reforma – universitetų skaičiaus mažinimas. Pasakė, kad turi būti penki, tai dabar stumdomasi, kaip tie penki turi susidėlioti. Kaip tame žaidime, kai kėdžių yra mažiau, nei norinčių ant jų padėti sėdynę. Kai bet kaip sujungus universitetus dar po penkerių metų nepateksime į jokius šimtukus, galėsime pasakyti: oi, universitetų skaičius dar ne viskas. Reikia kažko daugiau. Lyg šiandien to nežinotume.

Sveikatos apsaugos ministerija irgi myli numerologiją, gal net galėtų tapti numerologinių reformų lydere. Alkoholio prekybos laiką sutrumpinti „nuo-iki“, sekmadieniais – dar labiau „iki“. Prekybos vietų skaičių sumažinti „nuo-iki“. Amžių, nuo kada galima vartoti alkoholį, prailginti – „iki“. Akcizus pakelti, dar pakelti, ir dar pakelti. Tada laukti tautos išblaivėjimo. Kaip viskas jai paprasta – vienintelė kliūtis, kurią reikia įveikti – niekadėjai gamintojai ir prekybininkai. Kai po ketverių metų neliks dalies gamintojų ir prekybininkų, galėsime pasakyti, ups, suklysta. Lyg šiandien to nežinotume.

Finansų ministerija, panašu, irgi numerologijos gerbėja. Suskaičiavo mokesčių lengvatas ir jas naikins. Po lengvatomis patenka visi, kurie moka nors truputį mažiau nei maksimumą. Dar sujungs du mokesčius į vieną – Sodrą ir gyventojų pajamų. Pasirodo, ketinama jungti tik tarifą, o administravimo - ne. Bus toks mokestis – Siamo dvynys. Lyg ir vienas, bet ne vienas. Du viename. Vieną mokestį administruos dvi institucijos. Devynios auklės – vaikas be galvos. Kai po lengvatų panaikinimo ir mokesčių jungimo, biudžetas vis viena bus kiauras, galėsime pasakyti, oi, nesuveikė. Reikia ekonominio aktyvumo. Lyg šiandien to nežinotume.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas