Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rūta Vainienė

2017-04-12 17:45

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna numerologija - tam tikrų laiko, kiekio ar dar kokių nors kiekybinių parametrų perdėliojimu ir sumažinimu.

Žinoma, kad dažna reforma būna susijusi su tam tikromis kiekybinėmis permainomis, tačiau paprastai jos ateina kaip reformos pasekmė. Šiandieniniuose reformų svarstymuose numerologija griežia pirmu smuiku, kiekybiniai parametrai yra tapę pagrindiniu reformų tikslu.

Štai Švietimo ir mokslo ministerija nori ilginti mokslo metų trukmę. Nes Lietuvoje moksleiviai mokosi labai trumpai, trumpiau mokosi tik Latvijos moksleiviai. Atsiliekame ir pagal mokymo rezultatus. Ar prailginus mokslo metus, pagerėtų mokymosi rezultatai? Greičiausiai – ne, visoms kitoms sąlygoms išlikus nepakitusioms. Nes jei mokymosi programos ir mokymo metodikos, ir pedagogų kvalifikacija, ir jų motyvacija, ir dar daug kitų dalykų lieka tokie patys, tai mokslo metų ilginimas yra tik numerologija. Kai dar kokią dešimtį metų pasimokę ilgiau vis viena matysime prastus rezultatus galėsime pasakyti: oi, mokslo trukmė dar ne viskas, reikia kažko daugiau. Lyg šiandien to nežinotume.

Švietimo ir mokslo ministerijos sąraše dar viena numerologinė reforma – universitetų skaičiaus mažinimas. Pasakė, kad turi būti penki, tai dabar stumdomasi, kaip tie penki turi susidėlioti. Kaip tame žaidime, kai kėdžių yra mažiau, nei norinčių ant jų padėti sėdynę. Kai bet kaip sujungus universitetus dar po penkerių metų nepateksime į jokius šimtukus, galėsime pasakyti: oi, universitetų skaičius dar ne viskas. Reikia kažko daugiau. Lyg šiandien to nežinotume.

Sveikatos apsaugos ministerija irgi myli numerologiją, gal net galėtų tapti numerologinių reformų lydere. Alkoholio prekybos laiką sutrumpinti „nuo-iki“, sekmadieniais – dar labiau „iki“. Prekybos vietų skaičių sumažinti „nuo-iki“. Amžių, nuo kada galima vartoti alkoholį, prailginti – „iki“. Akcizus pakelti, dar pakelti, ir dar pakelti. Tada laukti tautos išblaivėjimo. Kaip viskas jai paprasta – vienintelė kliūtis, kurią reikia įveikti – niekadėjai gamintojai ir prekybininkai. Kai po ketverių metų neliks dalies gamintojų ir prekybininkų, galėsime pasakyti, ups, suklysta. Lyg šiandien to nežinotume.

Finansų ministerija, panašu, irgi numerologijos gerbėja. Suskaičiavo mokesčių lengvatas ir jas naikins. Po lengvatomis patenka visi, kurie moka nors truputį mažiau nei maksimumą. Dar sujungs du mokesčius į vieną – Sodrą ir gyventojų pajamų. Pasirodo, ketinama jungti tik tarifą, o administravimo - ne. Bus toks mokestis – Siamo dvynys. Lyg ir vienas, bet ne vienas. Du viename. Vieną mokestį administruos dvi institucijos. Devynios auklės – vaikas be galvos. Kai po lengvatų panaikinimo ir mokesčių jungimo, biudžetas vis viena bus kiauras, galėsime pasakyti, oi, nesuveikė. Reikia ekonominio aktyvumo. Lyg šiandien to nežinotume.

Straipsnio puslapiai:

Close

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas