Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rūta Vainienė

2017-04-12 17:45

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna numerologija - tam tikrų laiko, kiekio ar dar kokių nors kiekybinių parametrų perdėliojimu ir sumažinimu.

Žinoma, kad dažna reforma būna susijusi su tam tikromis kiekybinėmis permainomis, tačiau paprastai jos ateina kaip reformos pasekmė. Šiandieniniuose reformų svarstymuose numerologija griežia pirmu smuiku, kiekybiniai parametrai yra tapę pagrindiniu reformų tikslu.

Štai Švietimo ir mokslo ministerija nori ilginti mokslo metų trukmę. Nes Lietuvoje moksleiviai mokosi labai trumpai, trumpiau mokosi tik Latvijos moksleiviai. Atsiliekame ir pagal mokymo rezultatus. Ar prailginus mokslo metus, pagerėtų mokymosi rezultatai? Greičiausiai – ne, visoms kitoms sąlygoms išlikus nepakitusioms. Nes jei mokymosi programos ir mokymo metodikos, ir pedagogų kvalifikacija, ir jų motyvacija, ir dar daug kitų dalykų lieka tokie patys, tai mokslo metų ilginimas yra tik numerologija. Kai dar kokią dešimtį metų pasimokę ilgiau vis viena matysime prastus rezultatus galėsime pasakyti: oi, mokslo trukmė dar ne viskas, reikia kažko daugiau. Lyg šiandien to nežinotume.

Švietimo ir mokslo ministerijos sąraše dar viena numerologinė reforma – universitetų skaičiaus mažinimas. Pasakė, kad turi būti penki, tai dabar stumdomasi, kaip tie penki turi susidėlioti. Kaip tame žaidime, kai kėdžių yra mažiau, nei norinčių ant jų padėti sėdynę. Kai bet kaip sujungus universitetus dar po penkerių metų nepateksime į jokius šimtukus, galėsime pasakyti: oi, universitetų skaičius dar ne viskas. Reikia kažko daugiau. Lyg šiandien to nežinotume.

Sveikatos apsaugos ministerija irgi myli numerologiją, gal net galėtų tapti numerologinių reformų lydere. Alkoholio prekybos laiką sutrumpinti „nuo-iki“, sekmadieniais – dar labiau „iki“. Prekybos vietų skaičių sumažinti „nuo-iki“. Amžių, nuo kada galima vartoti alkoholį, prailginti – „iki“. Akcizus pakelti, dar pakelti, ir dar pakelti. Tada laukti tautos išblaivėjimo. Kaip viskas jai paprasta – vienintelė kliūtis, kurią reikia įveikti – niekadėjai gamintojai ir prekybininkai. Kai po ketverių metų neliks dalies gamintojų ir prekybininkų, galėsime pasakyti, ups, suklysta. Lyg šiandien to nežinotume.

Finansų ministerija, panašu, irgi numerologijos gerbėja. Suskaičiavo mokesčių lengvatas ir jas naikins. Po lengvatomis patenka visi, kurie moka nors truputį mažiau nei maksimumą. Dar sujungs du mokesčius į vieną – Sodrą ir gyventojų pajamų. Pasirodo, ketinama jungti tik tarifą, o administravimo - ne. Bus toks mokestis – Siamo dvynys. Lyg ir vienas, bet ne vienas. Du viename. Vieną mokestį administruos dvi institucijos. Devynios auklės – vaikas be galvos. Kai po lengvatų panaikinimo ir mokesčių jungimo, biudžetas vis viena bus kiauras, galėsime pasakyti, oi, nesuveikė. Reikia ekonominio aktyvumo. Lyg šiandien to nežinotume.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas