Rūta Vainienė. O gal ministrai turi kvotas?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rūta Vainienė

2017-05-11 18:01

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių argumentais ir įtaka, biurokratijos rutina ir pasipriešinimu, naujieji politikai paprastai stipriai sumažindavo savo ambicijas.

Gaudavo realybės atsaką į kaktą, ir tuo viskas pasibaigdavo. Ir gyvenimas toliau eidavo savo vaga. Netobulas, bet įprastas. Nepasitenkinimas apsiribodavo tuo, kad ir „vėl nieko naujo“. Kas norėjo mažiau valdžios, dejavo, kad jos per daug, kad mokesčiai per dideli, kad reguliavimai per griežti. Kas norėjo daugiau valdžios tėviško rūpesčio – skundėsi, kad jais nesirūpinama, ir vaistai brangūs, ir vaiko pinigų nėra, ir prekybininkai plėšikauja, valdžia, gelbėk.

Tai štai, panašu – prisiprašėme. Prisišaukėme tokius pokyčių šauklius, kokių dar nebuvo. Panašu, užmojais aplenks net naktinius mokesčių reformatorius. Pokyčių vyriausybė tuoj parūpins tiek pokyčių visose srityse, ne tik mokesčių - kad nespėsime guzų skaičiuoti. Pokyčiai jau įgauna kontūrus, kai vienas po kito skelbiami planai: kaip jungs aukštąsias mokyklas, kaip mažins alkoholio prieinamumą, kaip mažins vaistų kainas, kaip mažins šešėlį, kaip visus apmokestins be jokių lengvatų, kaip toliau naikins pensijų kaupimą ir taip toliau. Daugumą šių pasiūlymų vienijantis bruožas – šūviai pro šalį, nepataikant į problemą.

Vaistų kainų mažinimo planai ne mažins visų vaistų kainas, o sukurs kai kurių vaistų deficitą. Mokesčių reforma ne sukurs palankias sąlygas uždirbti – o dideles paskatas slėpti mokesčius. Šešėlio mažinimas per grynųjų ribojimą nusitaiko ne į šešėlio didmeną, o iš patrankų šaudo į žvirblius. Alkoholio prieinamumo ribojimas visa savo aprėptimi nusitaiko į saikingus vartotojus. O sergančių žmonių problematika – ir toliau užribyje - filmuokite juos nefilmavę, visas 24 valandas. Perlenkimai nustelbia bet kokias geras iniciatyvas, kurių tikrai yra, ir visa veikla bus vertinama ne pagal jas.

Žiniasklaida, socialiniai tinklai ūžia kritika, pasipiktinimu – ir kalba ne kokie minedo personažai ar garsiausi Lietuvos bedarbiai. Kurianti, dirbanti visuomenės dalis, daug žmonių atvirai sako – tai riba, už jos – tik emigracija. Nebūtinai toji, kuri pigiomis oro linijomis. Vienam – verslo perkėlimas, antram – apsipirkimo, trečiam – laisvalaikio, o dažnam – tiesiog dvasinis atsiribojimas nuo to, kas vyksta čia ir dabar. Pati baisiausia emigracija į save. Ir tai nėra vien pagąsdinimas, pagrūmojimas. Ir jau nėra taip, kad šuo kariamas pripras.

Straipsnio puslapiai:

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas