Rūta Vainienė. O gal ministrai turi kvotas?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rūta Vainienė

2017-05-11 18:01

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių argumentais ir įtaka, biurokratijos rutina ir pasipriešinimu, naujieji politikai paprastai stipriai sumažindavo savo ambicijas.

Gaudavo realybės atsaką į kaktą, ir tuo viskas pasibaigdavo. Ir gyvenimas toliau eidavo savo vaga. Netobulas, bet įprastas. Nepasitenkinimas apsiribodavo tuo, kad ir „vėl nieko naujo“. Kas norėjo mažiau valdžios, dejavo, kad jos per daug, kad mokesčiai per dideli, kad reguliavimai per griežti. Kas norėjo daugiau valdžios tėviško rūpesčio – skundėsi, kad jais nesirūpinama, ir vaistai brangūs, ir vaiko pinigų nėra, ir prekybininkai plėšikauja, valdžia, gelbėk.

Tai štai, panašu – prisiprašėme. Prisišaukėme tokius pokyčių šauklius, kokių dar nebuvo. Panašu, užmojais aplenks net naktinius mokesčių reformatorius. Pokyčių vyriausybė tuoj parūpins tiek pokyčių visose srityse, ne tik mokesčių - kad nespėsime guzų skaičiuoti. Pokyčiai jau įgauna kontūrus, kai vienas po kito skelbiami planai: kaip jungs aukštąsias mokyklas, kaip mažins alkoholio prieinamumą, kaip mažins vaistų kainas, kaip mažins šešėlį, kaip visus apmokestins be jokių lengvatų, kaip toliau naikins pensijų kaupimą ir taip toliau. Daugumą šių pasiūlymų vienijantis bruožas – šūviai pro šalį, nepataikant į problemą.

Vaistų kainų mažinimo planai ne mažins visų vaistų kainas, o sukurs kai kurių vaistų deficitą. Mokesčių reforma ne sukurs palankias sąlygas uždirbti – o dideles paskatas slėpti mokesčius. Šešėlio mažinimas per grynųjų ribojimą nusitaiko ne į šešėlio didmeną, o iš patrankų šaudo į žvirblius. Alkoholio prieinamumo ribojimas visa savo aprėptimi nusitaiko į saikingus vartotojus. O sergančių žmonių problematika – ir toliau užribyje - filmuokite juos nefilmavę, visas 24 valandas. Perlenkimai nustelbia bet kokias geras iniciatyvas, kurių tikrai yra, ir visa veikla bus vertinama ne pagal jas.

Žiniasklaida, socialiniai tinklai ūžia kritika, pasipiktinimu – ir kalba ne kokie minedo personažai ar garsiausi Lietuvos bedarbiai. Kurianti, dirbanti visuomenės dalis, daug žmonių atvirai sako – tai riba, už jos – tik emigracija. Nebūtinai toji, kuri pigiomis oro linijomis. Vienam – verslo perkėlimas, antram – apsipirkimo, trečiam – laisvalaikio, o dažnam – tiesiog dvasinis atsiribojimas nuo to, kas vyksta čia ir dabar. Pati baisiausia emigracija į save. Ir tai nėra vien pagąsdinimas, pagrūmojimas. Ir jau nėra taip, kad šuo kariamas pripras.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas