Rūta Vainienė. O gal ministrai turi kvotas?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rūta Vainienė

2017-05-11 18:01

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių argumentais ir įtaka, biurokratijos rutina ir pasipriešinimu, naujieji politikai paprastai stipriai sumažindavo savo ambicijas.

Gaudavo realybės atsaką į kaktą, ir tuo viskas pasibaigdavo. Ir gyvenimas toliau eidavo savo vaga. Netobulas, bet įprastas. Nepasitenkinimas apsiribodavo tuo, kad ir „vėl nieko naujo“. Kas norėjo mažiau valdžios, dejavo, kad jos per daug, kad mokesčiai per dideli, kad reguliavimai per griežti. Kas norėjo daugiau valdžios tėviško rūpesčio – skundėsi, kad jais nesirūpinama, ir vaistai brangūs, ir vaiko pinigų nėra, ir prekybininkai plėšikauja, valdžia, gelbėk.

Tai štai, panašu – prisiprašėme. Prisišaukėme tokius pokyčių šauklius, kokių dar nebuvo. Panašu, užmojais aplenks net naktinius mokesčių reformatorius. Pokyčių vyriausybė tuoj parūpins tiek pokyčių visose srityse, ne tik mokesčių - kad nespėsime guzų skaičiuoti. Pokyčiai jau įgauna kontūrus, kai vienas po kito skelbiami planai: kaip jungs aukštąsias mokyklas, kaip mažins alkoholio prieinamumą, kaip mažins vaistų kainas, kaip mažins šešėlį, kaip visus apmokestins be jokių lengvatų, kaip toliau naikins pensijų kaupimą ir taip toliau. Daugumą šių pasiūlymų vienijantis bruožas – šūviai pro šalį, nepataikant į problemą.

Vaistų kainų mažinimo planai ne mažins visų vaistų kainas, o sukurs kai kurių vaistų deficitą. Mokesčių reforma ne sukurs palankias sąlygas uždirbti – o dideles paskatas slėpti mokesčius. Šešėlio mažinimas per grynųjų ribojimą nusitaiko ne į šešėlio didmeną, o iš patrankų šaudo į žvirblius. Alkoholio prieinamumo ribojimas visa savo aprėptimi nusitaiko į saikingus vartotojus. O sergančių žmonių problematika – ir toliau užribyje - filmuokite juos nefilmavę, visas 24 valandas. Perlenkimai nustelbia bet kokias geras iniciatyvas, kurių tikrai yra, ir visa veikla bus vertinama ne pagal jas.

Žiniasklaida, socialiniai tinklai ūžia kritika, pasipiktinimu – ir kalba ne kokie minedo personažai ar garsiausi Lietuvos bedarbiai. Kurianti, dirbanti visuomenės dalis, daug žmonių atvirai sako – tai riba, už jos – tik emigracija. Nebūtinai toji, kuri pigiomis oro linijomis. Vienam – verslo perkėlimas, antram – apsipirkimo, trečiam – laisvalaikio, o dažnam – tiesiog dvasinis atsiribojimas nuo to, kas vyksta čia ir dabar. Pati baisiausia emigracija į save. Ir tai nėra vien pagąsdinimas, pagrūmojimas. Ir jau nėra taip, kad šuo kariamas pripras.

Straipsnio puslapiai:

Close

Rokas Grajauskas. Eksporto šuolis aukštyn – gera žinia 300 tūkst. darbuotojų

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto ...

Rūta Vainienė. O gal ministrai turi kvotas?

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių ...

Vytautas Žukauskas. Net ir grynųjų draudimas neišrautų šešėlio

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su ...

Įmonės pažada, kad atlyginimai augs ne tik šiais metais

Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų ...

Žilvinas Šilėnas. Alkoholio ateitis Lietuvoje: Europa ar Islamo valstybė

Ar kada galvojote sulauksiantys tokios dienos, kai valdžia rimtai siūlys uždrausti alų lauko kavinėse? Spėju, mąstėte maždaug taip: „Per daug gerti tikrai nesveika, bet uždrausti alų lauko kavinėse? Nesąmonė. Visuomenė neleistų tokios ...

Laura Galdikienė. Kur slypi tikrosios pajamų nelygybės priežastys?

Pajamų nelygybė Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Apie tai signalizuoja į aukščiausią lygį ir modernios Lietuvos istorijoje, ir tarp visų ES šalių įkopęs pajamų nelygybės indeksas ir sustojęs progresas mažinant skurdą. Tačiau ...

Analitikai: Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia ...

Vytautas Žukauskas. Valdžia susiderės dėl jūsų algos?

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie ...

Likę be pajamų 2 iš 3 Lietuvos gyventojų išsiverstų iki 3 mėnesių

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas