Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

(Puslapis 1 iš 2)


Facebook nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-12-07 14:45

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai asmenys, kurie vykdo visuomenei naudingą veiklą, ne tik politinės partijos, kurios gauna dar vieną gyventojo paskirtą procentą, bet ir meno kūrėjo statusą turintys fiziniai asmenys.

Tokių asmenų šiemet būta net 703. Juos pasieks daugiau nei 130 tūkstančių eurų, kuriuos meno kūrėjams paskyrė daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų. Iš viso šiemet daugiau nei pusė milijono gyventojų nusprendė paremti įvairias pelno nesiekiančias organizacijas ir skyrė joms apie 17 mln. eurų.

O tuo tarpu Seime du Seimo nariai užregistravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą. Joje siūloma, kad nuo 2019 metų gyventojai paramai galėtų skirti ne du procentus, kaip dabar, o visus tris. Tačiau esami paramos gavėjai tenesidžiaugia per anksti. Mat išskirtinę teisę į didesnę paramą gautų tik viena privilegijuota juridinių asmenų grupė - profesinės sąjungos. Jei gyventojų 2 procentų paramos skyrimo aktyvumas liktų toksai pat, profesinės sąjungos dėl pakeisto įstatymo galėtų gauti papildomus kone 9 milijonus eurų. Tik jos, ir niekas kitas.

Profesinės sąjungos, kurios turi paramos gavėjo statusą, ir taip gali konkuruoti dėl gyventojų paramos. Bet juk tada reikia stengtis, įrodyti, kad veikla prasminga, ir kad gyventojas skirdamas du procentus pasirinktų būtent kurią nors profesinę sąjungą, o ne mokyklą ar bažnyčią. Taip sunkiau. Profesinėms sąjungoms paprasčiau ne gyventojus įtikinti, ir net ne savos profsąjungos narius, o tik kelis Seimo narius – pradžioje. Po to, dar keliasdešimt – ir prašom jums keli milijonai, ir net be jokios skriaudos kitiems paramos gavėjams. Beje, profesinėms sąjungoms „priklausytų“ ne tik tas vienas paramos procentas, kaip yra su politinėmis partijomis. Skirtingai nuo politinių partijų, ir nuo kitų juridinių asmenų-paramos gavėjų, ir nuo meno kūrėjų, profesinės sąjungos galėtų pretenduoti į visus 3 paramos procentus! Profesinių sąjungų privilegijų troškimas taip išbujojo, kad jos braunasi net į paramos sritį – o nuo ten jau tik vienas žingsnis, kad užsiropštų ir ant paties altoriaus.

Kaip žinia, privilegijų profesinės sąjungos ir taip turi apsčiai. Pradedant nuo to, kad profesinės sąjungos veikia pagal specialųjį įstatymą, kuris nustato joms specifinį statusą palyginus su kitomis organizacijomis, baigiant Darbo kodeksu, o ir nerašytomis privilegijomis. Suprantama, kad prie gaunamų privilegijų priprantama. Tik štai tas privilegijas dalijantys – Seimo nariai – turėtų pagrįsti, už ką visa tai. Pavyzdžiui, kad buvo įteisintas vieno procento paramos skyrimas partijoms, tuo metu jos neteko teisės gauti paramos iš juridinių asmenų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas