Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys


Facebook nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-10-13 18:15

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, skiriasi didelėse ir mažose įmonėse, skiriasi tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje veikiančių įmonių. Dar visai neseniai tie skirtumai buvo tokie patys kaip ir Europos Sąjungos vidurkis: penktadalio turtingiausių ir penktadalio skurdžiausių gyventojų pajamos skyrėsi penkis kartus. Dabar skiriasi septynis kartus, ir bankas jau skambina pavojaus varpais, kad tokie pajamų skirtumai yra pati opiausia Lietuvos problema.

Dvi Lietuvas naujai atradęs Lietuvos bankas mano, kad bėda yra ne tiek mažos gyventojų pajamos, kiek tai, kad jos yra nevienodos. Neva tai patys pajamų skirtumai yra savaiminė blogybė, nes mažesnes pajamas gaunantys jaučiasi nelaimingi, matydami, kad kiti gauna žymiai daugiau. Todėl šią padėtį reikia nedelsiant taisyti. Vyriausybės numatytos skurdo mažinimo priemonės sulaukė savotiškos kritikos, kad jos yra „nepakankamos“. Ko gi pritrūko Lietuvos bankui, kokių priemonių?

Jokių naujų priemonių, kaip žinia, jis nesugalvojo, o tik rado dar vieną progą stumti jau seniai banko geidžiamą didelių ir gana sudėtingų mokesčių planą. Idėja jo tokia, kad ekonominę veiklą siūloma vykdyti tik dviem režimais: arba esi UAB, arba esi samdomas ar jam prilygintas darbuotojas. Jokių verslo liudijimų, jokios individualios veiklos mokesčių režimo. Jei tapsi UAB, skaičiuosi pelno mokestį, kuris tarifo dydžiu nėra toks jau didelis. Tačiau kad suskaičiuotum šio mokesčio bazę, teks įsigilinti ne tik į įstatymą, bet ir į mokesčio komentarą, išguldytą ant beveik 600 puslapių. Plius dar aplinkraščiai, išaiškinimai, konsultacijos ir kitka. Plius dar visi apskaitos bei kiti reikalavimai, taikomi juridiniams asmenims. Kadangi įdarbini ir pats save, mokėk sau dar ir algą, o kartu su ja – ir didelius mokesčius.

Kita pasiūlyta priemonė – savarankišką veiklą prilyginti darbo santykiams. Ir apmokestinti ją taip, lyg ji būtų ne individuali veikla, o samdomas darbas. Jokių sąnaudų, Sodra pilnu tarifu, nesigilinant, ar toji Sodra kada nors ką nors tokiai veiklai galės pasiūlyti. Ir dar apmokestinti turtą, nes turto yra, o mokesčių – nėra. Viskas kaip iš tos pasakos: eisi į kairę, arklį prarasi, pasuksi į dešinę – pats žūsi.

Ir bus tada labai viskas gerai, bet tik tam vienam valdiškam biurokratui. Kam nepatiks naujoji sistema, išvažiuos. Kas tik galės, lįs į šešėlį. Vienas tik centrinis bankas gėrėsis idilišku vaizdeliu: krutam lėtai, bet vienodai. Vienodai lėtai. Po vienodai mažai turėdami. Toks lygus skurdas, ir jokios nelygybės. Lietuvos bankas turi gausų būrį pasekėjų. „Melžk turtingąjį“ festivalis jau dūzgė ir Seime: iš įstatymo projekto išbrauktos Sodros lubos didesnes pajamas gaunantiems darbuotojams. Pajamų nelygybė, lyg tas Trojos arklys, kuriuo keliaujame į praeitį. Tik ne tą, kur prieš šimtą, o tą, kuri prieš penkiasdešimt metų buvo. Visi lygūs, tik banko nomenklatūra lygesnė už kitus.

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas