Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys


Facebook nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-10-13 18:15

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, skiriasi didelėse ir mažose įmonėse, skiriasi tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje veikiančių įmonių. Dar visai neseniai tie skirtumai buvo tokie patys kaip ir Europos Sąjungos vidurkis: penktadalio turtingiausių ir penktadalio skurdžiausių gyventojų pajamos skyrėsi penkis kartus. Dabar skiriasi septynis kartus, ir bankas jau skambina pavojaus varpais, kad tokie pajamų skirtumai yra pati opiausia Lietuvos problema.

Dvi Lietuvas naujai atradęs Lietuvos bankas mano, kad bėda yra ne tiek mažos gyventojų pajamos, kiek tai, kad jos yra nevienodos. Neva tai patys pajamų skirtumai yra savaiminė blogybė, nes mažesnes pajamas gaunantys jaučiasi nelaimingi, matydami, kad kiti gauna žymiai daugiau. Todėl šią padėtį reikia nedelsiant taisyti. Vyriausybės numatytos skurdo mažinimo priemonės sulaukė savotiškos kritikos, kad jos yra „nepakankamos“. Ko gi pritrūko Lietuvos bankui, kokių priemonių?

Jokių naujų priemonių, kaip žinia, jis nesugalvojo, o tik rado dar vieną progą stumti jau seniai banko geidžiamą didelių ir gana sudėtingų mokesčių planą. Idėja jo tokia, kad ekonominę veiklą siūloma vykdyti tik dviem režimais: arba esi UAB, arba esi samdomas ar jam prilygintas darbuotojas. Jokių verslo liudijimų, jokios individualios veiklos mokesčių režimo. Jei tapsi UAB, skaičiuosi pelno mokestį, kuris tarifo dydžiu nėra toks jau didelis. Tačiau kad suskaičiuotum šio mokesčio bazę, teks įsigilinti ne tik į įstatymą, bet ir į mokesčio komentarą, išguldytą ant beveik 600 puslapių. Plius dar aplinkraščiai, išaiškinimai, konsultacijos ir kitka. Plius dar visi apskaitos bei kiti reikalavimai, taikomi juridiniams asmenims. Kadangi įdarbini ir pats save, mokėk sau dar ir algą, o kartu su ja – ir didelius mokesčius.

Kita pasiūlyta priemonė – savarankišką veiklą prilyginti darbo santykiams. Ir apmokestinti ją taip, lyg ji būtų ne individuali veikla, o samdomas darbas. Jokių sąnaudų, Sodra pilnu tarifu, nesigilinant, ar toji Sodra kada nors ką nors tokiai veiklai galės pasiūlyti. Ir dar apmokestinti turtą, nes turto yra, o mokesčių – nėra. Viskas kaip iš tos pasakos: eisi į kairę, arklį prarasi, pasuksi į dešinę – pats žūsi.

Ir bus tada labai viskas gerai, bet tik tam vienam valdiškam biurokratui. Kam nepatiks naujoji sistema, išvažiuos. Kas tik galės, lįs į šešėlį. Vienas tik centrinis bankas gėrėsis idilišku vaizdeliu: krutam lėtai, bet vienodai. Vienodai lėtai. Po vienodai mažai turėdami. Toks lygus skurdas, ir jokios nelygybės. Lietuvos bankas turi gausų būrį pasekėjų. „Melžk turtingąjį“ festivalis jau dūzgė ir Seime: iš įstatymo projekto išbrauktos Sodros lubos didesnes pajamas gaunantiems darbuotojams. Pajamų nelygybė, lyg tas Trojos arklys, kuriuo keliaujame į praeitį. Tik ne tą, kur prieš šimtą, o tą, kuri prieš penkiasdešimt metų buvo. Visi lygūs, tik banko nomenklatūra lygesnė už kitus.

Close

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas