Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys


Facebook nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-10-13 18:15

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, skiriasi didelėse ir mažose įmonėse, skiriasi tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje veikiančių įmonių. Dar visai neseniai tie skirtumai buvo tokie patys kaip ir Europos Sąjungos vidurkis: penktadalio turtingiausių ir penktadalio skurdžiausių gyventojų pajamos skyrėsi penkis kartus. Dabar skiriasi septynis kartus, ir bankas jau skambina pavojaus varpais, kad tokie pajamų skirtumai yra pati opiausia Lietuvos problema.

Dvi Lietuvas naujai atradęs Lietuvos bankas mano, kad bėda yra ne tiek mažos gyventojų pajamos, kiek tai, kad jos yra nevienodos. Neva tai patys pajamų skirtumai yra savaiminė blogybė, nes mažesnes pajamas gaunantys jaučiasi nelaimingi, matydami, kad kiti gauna žymiai daugiau. Todėl šią padėtį reikia nedelsiant taisyti. Vyriausybės numatytos skurdo mažinimo priemonės sulaukė savotiškos kritikos, kad jos yra „nepakankamos“. Ko gi pritrūko Lietuvos bankui, kokių priemonių?

Jokių naujų priemonių, kaip žinia, jis nesugalvojo, o tik rado dar vieną progą stumti jau seniai banko geidžiamą didelių ir gana sudėtingų mokesčių planą. Idėja jo tokia, kad ekonominę veiklą siūloma vykdyti tik dviem režimais: arba esi UAB, arba esi samdomas ar jam prilygintas darbuotojas. Jokių verslo liudijimų, jokios individualios veiklos mokesčių režimo. Jei tapsi UAB, skaičiuosi pelno mokestį, kuris tarifo dydžiu nėra toks jau didelis. Tačiau kad suskaičiuotum šio mokesčio bazę, teks įsigilinti ne tik į įstatymą, bet ir į mokesčio komentarą, išguldytą ant beveik 600 puslapių. Plius dar aplinkraščiai, išaiškinimai, konsultacijos ir kitka. Plius dar visi apskaitos bei kiti reikalavimai, taikomi juridiniams asmenims. Kadangi įdarbini ir pats save, mokėk sau dar ir algą, o kartu su ja – ir didelius mokesčius.

Kita pasiūlyta priemonė – savarankišką veiklą prilyginti darbo santykiams. Ir apmokestinti ją taip, lyg ji būtų ne individuali veikla, o samdomas darbas. Jokių sąnaudų, Sodra pilnu tarifu, nesigilinant, ar toji Sodra kada nors ką nors tokiai veiklai galės pasiūlyti. Ir dar apmokestinti turtą, nes turto yra, o mokesčių – nėra. Viskas kaip iš tos pasakos: eisi į kairę, arklį prarasi, pasuksi į dešinę – pats žūsi.

Ir bus tada labai viskas gerai, bet tik tam vienam valdiškam biurokratui. Kam nepatiks naujoji sistema, išvažiuos. Kas tik galės, lįs į šešėlį. Vienas tik centrinis bankas gėrėsis idilišku vaizdeliu: krutam lėtai, bet vienodai. Vienodai lėtai. Po vienodai mažai turėdami. Toks lygus skurdas, ir jokios nelygybės. Lietuvos bankas turi gausų būrį pasekėjų. „Melžk turtingąjį“ festivalis jau dūzgė ir Seime: iš įstatymo projekto išbrauktos Sodros lubos didesnes pajamas gaunantiems darbuotojams. Pajamų nelygybė, lyg tas Trojos arklys, kuriuo keliaujame į praeitį. Tik ne tą, kur prieš šimtą, o tą, kuri prieš penkiasdešimt metų buvo. Visi lygūs, tik banko nomenklatūra lygesnė už kitus.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas