Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys


Facebook nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-10-13 18:15

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, skiriasi didelėse ir mažose įmonėse, skiriasi tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje veikiančių įmonių. Dar visai neseniai tie skirtumai buvo tokie patys kaip ir Europos Sąjungos vidurkis: penktadalio turtingiausių ir penktadalio skurdžiausių gyventojų pajamos skyrėsi penkis kartus. Dabar skiriasi septynis kartus, ir bankas jau skambina pavojaus varpais, kad tokie pajamų skirtumai yra pati opiausia Lietuvos problema.

Dvi Lietuvas naujai atradęs Lietuvos bankas mano, kad bėda yra ne tiek mažos gyventojų pajamos, kiek tai, kad jos yra nevienodos. Neva tai patys pajamų skirtumai yra savaiminė blogybė, nes mažesnes pajamas gaunantys jaučiasi nelaimingi, matydami, kad kiti gauna žymiai daugiau. Todėl šią padėtį reikia nedelsiant taisyti. Vyriausybės numatytos skurdo mažinimo priemonės sulaukė savotiškos kritikos, kad jos yra „nepakankamos“. Ko gi pritrūko Lietuvos bankui, kokių priemonių?

Jokių naujų priemonių, kaip žinia, jis nesugalvojo, o tik rado dar vieną progą stumti jau seniai banko geidžiamą didelių ir gana sudėtingų mokesčių planą. Idėja jo tokia, kad ekonominę veiklą siūloma vykdyti tik dviem režimais: arba esi UAB, arba esi samdomas ar jam prilygintas darbuotojas. Jokių verslo liudijimų, jokios individualios veiklos mokesčių režimo. Jei tapsi UAB, skaičiuosi pelno mokestį, kuris tarifo dydžiu nėra toks jau didelis. Tačiau kad suskaičiuotum šio mokesčio bazę, teks įsigilinti ne tik į įstatymą, bet ir į mokesčio komentarą, išguldytą ant beveik 600 puslapių. Plius dar aplinkraščiai, išaiškinimai, konsultacijos ir kitka. Plius dar visi apskaitos bei kiti reikalavimai, taikomi juridiniams asmenims. Kadangi įdarbini ir pats save, mokėk sau dar ir algą, o kartu su ja – ir didelius mokesčius.

Kita pasiūlyta priemonė – savarankišką veiklą prilyginti darbo santykiams. Ir apmokestinti ją taip, lyg ji būtų ne individuali veikla, o samdomas darbas. Jokių sąnaudų, Sodra pilnu tarifu, nesigilinant, ar toji Sodra kada nors ką nors tokiai veiklai galės pasiūlyti. Ir dar apmokestinti turtą, nes turto yra, o mokesčių – nėra. Viskas kaip iš tos pasakos: eisi į kairę, arklį prarasi, pasuksi į dešinę – pats žūsi.

Ir bus tada labai viskas gerai, bet tik tam vienam valdiškam biurokratui. Kam nepatiks naujoji sistema, išvažiuos. Kas tik galės, lįs į šešėlį. Vienas tik centrinis bankas gėrėsis idilišku vaizdeliu: krutam lėtai, bet vienodai. Vienodai lėtai. Po vienodai mažai turėdami. Toks lygus skurdas, ir jokios nelygybės. Lietuvos bankas turi gausų būrį pasekėjų. „Melžk turtingąjį“ festivalis jau dūzgė ir Seime: iš įstatymo projekto išbrauktos Sodros lubos didesnes pajamas gaunantiems darbuotojams. Pajamų nelygybė, lyg tas Trojos arklys, kuriuo keliaujame į praeitį. Tik ne tą, kur prieš šimtą, o tą, kuri prieš penkiasdešimt metų buvo. Visi lygūs, tik banko nomenklatūra lygesnė už kitus.

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

Tadas Povilauskas. Darbo užmokestis pernai augo sparčiausiai nuo 2008 metų

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas