Rūta Vainienė: po ketverių metų čia bus …

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2016-08-18 13:11

Apie ekonomiką galima rašyti įvairiai, net ir romanai gali būti su giliomis ekonominėmis įžvalgomis. Kas ketverius metus turime progą skaityti ypatingo žanro ekonominius kūrinius – partijų rinkimų programų dalis apie ekonomiką ir verslą. Šis žanras ypatingas tuo, kad tekste naudojami ekonominiai terminai ir išsireiškimai, tačiau perteikiamas turinys kiek primena revoliucingąją Vladimiro Majakovskio poeziją. „Po ketverių metų čia bus miestas – sodas“ - manoji karta gerai pamena šį eiliuotą pažadą.

Partijų programos paprastai serga dvejomis ligomis.

Pirmoji liga - partijų programų nuostatos yra itin detalios, nustatančios konkrečius finansinius dydžius, tokius kaip vidutinė alga, sukurtų darbo vietų skaičius, nedarbo lygis. Ir tada kyla klausimas, kaip partija lyg koks plano komitetas sugeba taip tiksliai pažadėti tai, kas nuo jos priklauso tik labai netiesiogiai. Štai, vartau konservatorių programą – joje itin konkrečiai numatoma kiek darbo vietų bus sukurta paslaugų srityje, kiek smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kiek paslaugų centruose – lyg partija pati būtų darbdavys ir tiksliai žinotų, kiek naujų darbuotojų jai reikės. Socialdemokratai irgi neatsilieka, ten galima rasti perliukų pavyzdžiui apie tai, kad bus plečiami SPA centrai, lyg SPA paslaugų teikimas būtų valstybės funkcija, o spa centrai – valstybinės įmonės.

Antroji liga – partijos apsiriboja lozungais apie šviesią ateitį, ir tada kyla kitas klausimas – gal partija apskritai nelabai įsivaizduoja, ką darys atėjusi į valdžią. Štai vartau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos nuostatas. Jie žada, kad skleis inovacijų tradicinėje pramonėje ir smulkiajame bei vidutiniame versle patirtį ir žinias, supaprastins ir išgrynins mokesčių ir pensijų sistemas, aktyviai įgyvendins žiedinės ekonomikos ir tausojančiosios žemdirbystės principus. Skamba gerai, lyg koks miestas – sodas, bet ar tapo aiškiau, kokie sprendimai bus priimti?

Net sveiku protu garsėjantis Liberalų sąjūdis neturi imuniteto šioms ligoms. Štai, liberalai sako, kad 2020 m. vidutinis uždarbis perkops 1000 eurų „į rankas“ ir daugeliui jau nereikės gyventi nuo algos iki algos. Kad senjorai pagaliau pradės gauti tokias pensijas, kurių pakaks ne tik būtiniausioms reikmėms. Drąsūs teiginiai, ką čia bepridursi – lyg partija žinotų, kokia suma leidžia negyventi nuo algos iki algos šeimoms su skirtingu vaikų skaičiumi, ir kokios pensijos reikia ne tik būtiniausioms reikmės.

Čia kyla klausimas, o kaip gi turėtų atrodyti padori ir sąžininga partijos programos ekonominė dalis? Tokia programa turėtų koncentruotis į sprendimus, kuriuos partija darytų, jei būtų valdžioje. Beje, tokių nuostatų partijų programose taip pat yra - tik jau itin mažomis proporcijomis. Pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis žada sumažinti pridėtinės vertės mokestį iki 18 proc., socialinio draudimo mokestį kasmet mažinti po 1 proc. – tikslu ir aišku.

Straipsnio puslapiai:

Close

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas