Rūta Vainienė: po ketverių metų čia bus …

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2016-08-18 13:11

Apie ekonomiką galima rašyti įvairiai, net ir romanai gali būti su giliomis ekonominėmis įžvalgomis. Kas ketverius metus turime progą skaityti ypatingo žanro ekonominius kūrinius – partijų rinkimų programų dalis apie ekonomiką ir verslą. Šis žanras ypatingas tuo, kad tekste naudojami ekonominiai terminai ir išsireiškimai, tačiau perteikiamas turinys kiek primena revoliucingąją Vladimiro Majakovskio poeziją. „Po ketverių metų čia bus miestas – sodas“ - manoji karta gerai pamena šį eiliuotą pažadą.

Partijų programos paprastai serga dvejomis ligomis.

Pirmoji liga - partijų programų nuostatos yra itin detalios, nustatančios konkrečius finansinius dydžius, tokius kaip vidutinė alga, sukurtų darbo vietų skaičius, nedarbo lygis. Ir tada kyla klausimas, kaip partija lyg koks plano komitetas sugeba taip tiksliai pažadėti tai, kas nuo jos priklauso tik labai netiesiogiai. Štai, vartau konservatorių programą – joje itin konkrečiai numatoma kiek darbo vietų bus sukurta paslaugų srityje, kiek smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kiek paslaugų centruose – lyg partija pati būtų darbdavys ir tiksliai žinotų, kiek naujų darbuotojų jai reikės. Socialdemokratai irgi neatsilieka, ten galima rasti perliukų pavyzdžiui apie tai, kad bus plečiami SPA centrai, lyg SPA paslaugų teikimas būtų valstybės funkcija, o spa centrai – valstybinės įmonės.

Antroji liga – partijos apsiriboja lozungais apie šviesią ateitį, ir tada kyla kitas klausimas – gal partija apskritai nelabai įsivaizduoja, ką darys atėjusi į valdžią. Štai vartau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos nuostatas. Jie žada, kad skleis inovacijų tradicinėje pramonėje ir smulkiajame bei vidutiniame versle patirtį ir žinias, supaprastins ir išgrynins mokesčių ir pensijų sistemas, aktyviai įgyvendins žiedinės ekonomikos ir tausojančiosios žemdirbystės principus. Skamba gerai, lyg koks miestas – sodas, bet ar tapo aiškiau, kokie sprendimai bus priimti?

Net sveiku protu garsėjantis Liberalų sąjūdis neturi imuniteto šioms ligoms. Štai, liberalai sako, kad 2020 m. vidutinis uždarbis perkops 1000 eurų „į rankas“ ir daugeliui jau nereikės gyventi nuo algos iki algos. Kad senjorai pagaliau pradės gauti tokias pensijas, kurių pakaks ne tik būtiniausioms reikmėms. Drąsūs teiginiai, ką čia bepridursi – lyg partija žinotų, kokia suma leidžia negyventi nuo algos iki algos šeimoms su skirtingu vaikų skaičiumi, ir kokios pensijos reikia ne tik būtiniausioms reikmės.

Čia kyla klausimas, o kaip gi turėtų atrodyti padori ir sąžininga partijos programos ekonominė dalis? Tokia programa turėtų koncentruotis į sprendimus, kuriuos partija darytų, jei būtų valdžioje. Beje, tokių nuostatų partijų programose taip pat yra - tik jau itin mažomis proporcijomis. Pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis žada sumažinti pridėtinės vertės mokestį iki 18 proc., socialinio draudimo mokestį kasmet mažinti po 1 proc. – tikslu ir aišku.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

Tadas Povilauskas. Darbo užmokestis pernai augo sparčiausiai nuo 2008 metų

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas