Rūta Vainienė: prieš konkurentus – valdžios rankomis


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2016-04-25 13:05

Ne kasdien išgirsi, kad verslas prašytųsi naujų reguliavimų ir veiklos apribojimų. Bet praėjusią savaitę taip atsitiko. Akibrokštą skėlė viešbučių ir restoranų asociacija, viešai išvardijusi reguliavimus, kuriuos valdžia turėtų įvesti. Žinoma, ne viešbučiams, o jų konkurentams – trumpalaike nuoma užsiimantiems asmenims, veikiantiems per Airbnb, booking.com ir kitokias platformas. Asociacija norėtų sugriežtinti tai veiklai higienos reikalavimus, įvesti registraciją, ir taip toliau.

Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad asociacija nepadarė nieko naujo, tik į viešumą iškėlė nemažą verslo sopulį. Skųsti konkurentus, prastūminėti jiems kenkiančius reguliavimus yra gana paplitusi praktika, ir ne tik Lietuvoje. Prisiminkime, kaip sukruto taksistai, į Vilnių atėjus Uber paslaugai – girdėjosi raginimai vairuotojams kelti papildomus kvalifikacijos reikalavimus. Taksistams į pagalbą atskubėjo mokesčių inspekcija, detaliai išaiškinusi, kaip uberistai turi mokėti PVM ir kitus mokesčius. Ir štai pavyzdžiui Briuselyje, taksistams pavyko pasiekti, kad Uberio ten nebūtų. Irgi tuo pačiu išbandytu metodu – užreguliuoti valdžios rankomis.

Analogiški karai vyksta kreditavimo srityje – matome, kaip buvo „patvarkyti“ greitieji kreditai. Nesunku numatyti, kad tarpusavio skolinimo platformų irgi laukia kažkas panašaus, nes ir joms gali būti „vienodinamos“ konkurencijos sąlygos. Jei pasižvalgytume sveikatos priežiūros srityje, pavyzdžiui, kompensuojamų vaistų sąraše, arba lygiagretaus vaistų importo sąlygose, irgi rastume kyšančių ausų. Nuolatiniai raginimai naikinti verslo liudijimus, ypač tuos, kurie susiję su remonto ir statybų veikla – irgi to paties žanro kūrinys. Kodėl mums taip sunku, o jiems taip lengva, tegu sunku būna visiems.

Jei ant svarstyklių sudėtume visus lobistų žygius pas valdžią, tai spėju, kad pasiūlymai sureguliuoti konkurentus nusvertų prašymus panaikinti jiems patiems taikomus suvaržymus. Nesunku suprasti, kodėl taip yra. Mat valdžia visai nėra linkusi panaikinti reguliavimus, o štai įvesti – visada prašom. Kadangi verslas eina lengviausio ir greičiausio rezultato keliu, užreguliuoti konkurentus tampa žymiai greičiau atsiperkančia alternatyva.

Trumpuoju laikotarpiu tokia „konkuravimo“ taktika turbūt pasiteisina, bet gi nespjauk į vandenį, gali tekti ir pačiam gerti. Visų tokių verslo pasiūlymų reguliuoti kitus verslus pasekmė yra reguliavimų gausa, ir kas blogiausia – jokių perspektyvų kada nors sumažinti reguliavimų kiekį visiems.

O kaip galėtų būti? Viešbučiai galėtų sakyti valdžiai: žiūrėkite, kiek turistų gyveno butuose, kurie neturi kokio ten gaisringumo sertifikato, ir kas atsitiko? Nieko neatsitiktų, jei ir mums vieni ar kiti reikalavimai būtų sumažinti ar nuimti. Net jei verslas nesiūlytų reguliavimų, valdžia visuomet bus linkusi juos įvesti. Tam, kad reguliavimai pakeistų kryptį, kad jų mažėtų, o ne daugėtų, reikia ne antrinti valdžiai, o gana solidžiai, didele argumentų persvara jai pasipriešinti. Tam turi atsirasti kritinė masė verslų, baksnojančių į reguliavimų beprasmiškumą. Tik tada rastųsi viltis, kad reguliavimai gali būti sumažinti. Pagalvokite, juk ir dabar svarstomą Darbo kodeksą būtų žymiai lengviau pakeisti, jei kažkada nebūtų visi varu suvaryti į darbo santykius, įsodrinus autorinius, apkarpius verslo liudijimus. O kol patys verslai šaukiasi reguliavimų, tarsi patvirtindami, kad jie reikalingi „jog turistai nenusiviltų“, tai vargas ir jiems, ir turistams, ir konkurencijai.

Close

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas