Rūta Vainienė: prieš konkurentus – valdžios rankomis


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2016-04-25 13:05

Ne kasdien išgirsi, kad verslas prašytųsi naujų reguliavimų ir veiklos apribojimų. Bet praėjusią savaitę taip atsitiko. Akibrokštą skėlė viešbučių ir restoranų asociacija, viešai išvardijusi reguliavimus, kuriuos valdžia turėtų įvesti. Žinoma, ne viešbučiams, o jų konkurentams – trumpalaike nuoma užsiimantiems asmenims, veikiantiems per Airbnb, booking.com ir kitokias platformas. Asociacija norėtų sugriežtinti tai veiklai higienos reikalavimus, įvesti registraciją, ir taip toliau.

Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad asociacija nepadarė nieko naujo, tik į viešumą iškėlė nemažą verslo sopulį. Skųsti konkurentus, prastūminėti jiems kenkiančius reguliavimus yra gana paplitusi praktika, ir ne tik Lietuvoje. Prisiminkime, kaip sukruto taksistai, į Vilnių atėjus Uber paslaugai – girdėjosi raginimai vairuotojams kelti papildomus kvalifikacijos reikalavimus. Taksistams į pagalbą atskubėjo mokesčių inspekcija, detaliai išaiškinusi, kaip uberistai turi mokėti PVM ir kitus mokesčius. Ir štai pavyzdžiui Briuselyje, taksistams pavyko pasiekti, kad Uberio ten nebūtų. Irgi tuo pačiu išbandytu metodu – užreguliuoti valdžios rankomis.

Analogiški karai vyksta kreditavimo srityje – matome, kaip buvo „patvarkyti“ greitieji kreditai. Nesunku numatyti, kad tarpusavio skolinimo platformų irgi laukia kažkas panašaus, nes ir joms gali būti „vienodinamos“ konkurencijos sąlygos. Jei pasižvalgytume sveikatos priežiūros srityje, pavyzdžiui, kompensuojamų vaistų sąraše, arba lygiagretaus vaistų importo sąlygose, irgi rastume kyšančių ausų. Nuolatiniai raginimai naikinti verslo liudijimus, ypač tuos, kurie susiję su remonto ir statybų veikla – irgi to paties žanro kūrinys. Kodėl mums taip sunku, o jiems taip lengva, tegu sunku būna visiems.

Jei ant svarstyklių sudėtume visus lobistų žygius pas valdžią, tai spėju, kad pasiūlymai sureguliuoti konkurentus nusvertų prašymus panaikinti jiems patiems taikomus suvaržymus. Nesunku suprasti, kodėl taip yra. Mat valdžia visai nėra linkusi panaikinti reguliavimus, o štai įvesti – visada prašom. Kadangi verslas eina lengviausio ir greičiausio rezultato keliu, užreguliuoti konkurentus tampa žymiai greičiau atsiperkančia alternatyva.

Trumpuoju laikotarpiu tokia „konkuravimo“ taktika turbūt pasiteisina, bet gi nespjauk į vandenį, gali tekti ir pačiam gerti. Visų tokių verslo pasiūlymų reguliuoti kitus verslus pasekmė yra reguliavimų gausa, ir kas blogiausia – jokių perspektyvų kada nors sumažinti reguliavimų kiekį visiems.

O kaip galėtų būti? Viešbučiai galėtų sakyti valdžiai: žiūrėkite, kiek turistų gyveno butuose, kurie neturi kokio ten gaisringumo sertifikato, ir kas atsitiko? Nieko neatsitiktų, jei ir mums vieni ar kiti reikalavimai būtų sumažinti ar nuimti. Net jei verslas nesiūlytų reguliavimų, valdžia visuomet bus linkusi juos įvesti. Tam, kad reguliavimai pakeistų kryptį, kad jų mažėtų, o ne daugėtų, reikia ne antrinti valdžiai, o gana solidžiai, didele argumentų persvara jai pasipriešinti. Tam turi atsirasti kritinė masė verslų, baksnojančių į reguliavimų beprasmiškumą. Tik tada rastųsi viltis, kad reguliavimai gali būti sumažinti. Pagalvokite, juk ir dabar svarstomą Darbo kodeksą būtų žymiai lengviau pakeisti, jei kažkada nebūtų visi varu suvaryti į darbo santykius, įsodrinus autorinius, apkarpius verslo liudijimus. O kol patys verslai šaukiasi reguliavimų, tarsi patvirtindami, kad jie reikalingi „jog turistai nenusiviltų“, tai vargas ir jiems, ir turistams, ir konkurencijai.

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas