Rūta Vainienė: rugsėjo pirmosios nepaguoda

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2016-08-31 16:46

Rytoj – rugsėjo pirmoji. Naujus mokslo metus pradės daugiau nei trys šimtai tūkstančių Lietuvos moksleivių. Pastaruoju metu jų vis mažiau, bet vis viena tai – milžiniška auditorija. Kokius penkis kartus didesnė nei valstybės tarnyba. Absoliuti dauguma moksleivių išsiruoš į mokyklas, kurios priklauso savivaldybėms. Juos mokys mokytojai, kuriems algas moka „iš valdiško biudžeto“.

Dar Markas Aurelijus knygoje „Sau pačiam“ sakė: „Savo proseneliui [aš dėkingas už tai], kad nelankiau viešosios mokyklos, bet turėjau gerus mokytojus namie. Iš jo išmokau nieko negailėti siekdamas žinių.“ Jūsų žiniai, toks savarankiškas vaikų mokymas namie šiandien yra kone uždraustas. Patiems tėvams organizuoti vaikų mokslą leidžiama tik dėl itin rimtų priežasčių, kurių dažniausiai yra – liga. Visi kiti vaikai turi lankyti mokyklą, net jei namie darbuotųsi tuzinas korepetitorių. Jei vaikas nelankytų mokyklos, tėvai būtų baudžiami, lyg vaikai būtų kokia valstybės nuosavybė.

Rugsėjo pirmąją pasitiks ir studentai – dar viena didelė auditorija. Dar koks šimtas penkiasdešimt tūkstančių jaunų Lietuvos žmonių. Kas mokės už mokslą, kas ne, bet įvairaus lygio studijas dauguma jų taip pat tęs mokymo įstaigose, kurių steigėja – dažniausiai yra ministerija. Pabaigę studijas tik vidutiniškai trečdalis jų dirbs viešajame sektoriuje. Visi kiti savo darbinę karjerą kurs privačiame sektoriuje. Taip jau yra, kad „išlaidų“ eilutėje veikiantis švietimo sektorius ruošia žmogų gyventi „pajamų“ eilutėje privačiame sektoriuje, tad nenuostabu, kad sunkiai pavyksta juos tam paruošti.

Kalbėti apie itin suvalstybintą švietimą nebūtų jokio poreikio, jei jau dvidešimt penkerius metus nuolatos negirdėtume nuolatinių priekaištų Lietuvos švietimo sistemai. Mokytojų algos mažos, mokymo kokybė netenkina, nemokamas mokslas vis viena kainuoja, mokymo įstaigų tinklas neoptimalus, mokytojai nepilnai apkrauti, profesijos prestižas mažas – kur tik besi, ten - problema. Nei viena jau iš daugelio švietimo sistemos reformų rimtesnio postūmio nepadarė. O pastangų įdėta ir dedama itin daug. Kad jūs žinotumėte, kiek įvairiausių studijų, koncepcijų, analizių, programų, modelių yra prikurta, gerų, teisingų išvadų padaryta. Ir net švietimui skiriamas finansavimas, nors pastaraisiais metais ir mažėjęs dėl mažėjančio besimokančiųjų skaičiaus, ne ką atsilieka nuo europinio vidurkio. Bet laikas bėga, o problemos lieka tos pačios.

Ir štai šalia valstybinių mokymo įstaigų veikia privačios, ir iš tos teritorijos triukšmo sklinda žymiai mažiau, tiksliau - jo visai negirdėti. Ir tada peršasi išvada, kad ne metodikos ir ne finansai yra lemiami, o tiesiog valstybė nesusitvarko su švietimo funkcija, nors ją kone totaliai yra paėmusi į savo rankas. Kitose valstybėse pavyksta susitvarkyti geriau, o pas mus – štai jau ketvirtį amžiaus niekaip nepavyksta. Kaip pasakė viena mokytoja po 25 metų darbo mokykloje, ji nebenori ten daugiau dirbti ne todėl, kad gauna 600 eurų į rankas. Ji nebenori dirbti todėl, kad mokykla, kaip organizacija, veikia pagal aukščiausius sovietinius pataikavimo ir favoritizmo standartus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas