Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

(Puslapis 1 iš 2)


Facebook nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-11-08 14:45

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ir vėl naujas kitos spalvos lopas. Ši skylių ir lopų sistema gyvuoja tik todėl, kad maunama ji ant itin ištvermingos kūno dalies - medikų ir pacientų bendruomenės, atlaikančios beveik viską.

Medikai ištveria protu nesuvokiamus darbo krūvius, jų neatitinkančias mažas algas, Ligonių kasų kvotas ir sankcijas, Sodros patikrinimus, Ministro įsakymus, Seimo įstatymus, lūžinėjančią e-sveikatos sistemą ir ne visada geranoriškus pacientus. Pacientai irgi ištveria šią neva nemokamą mediciną: sveikatos draudimo įmokas, neturinčias jokių lubų, eiles gydymo įstaigose, vokelius, pažinčių voratinklius, dažnai pavargusius medikus ir ne visada kokybiškas paslaugas.

Panašu, kad vienos grandies – medikų - kantrybės taurė perpildyta. Iniciatyvinės medikų sąjūdžio grupės sukviesti į diskusiją, gydytojai ir dalijosi rūpesčiais, ir galimais sprendimais. Kai kurie pasiūlymai yra išdėstyti peticijoje, kurią medikai visus ir kviečia pasirašyti.

Sveikatos priežiūros sistemoje, kur besk – ten problema, ir absoliuti dauguma jų yra susijusi su finansais- arba - nepakankamu finansavimu, arba - neracionaliu lėšų naudojimu. Pradėkime nuo to, kad daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų sveikatos draudimu draudžia valstybė. Tačiau šių asmenų sveikatai valstybė skiria žymiai mažiau, nei sveikatos draudimo privalo sumokėti kiti Lietuvos gyventojai. Jei žmogus gauna minimalią algą, kitais metais jo sveikatos draudimo įmoka bus 432 eurai.

Tuo tarpu valstybė už jos lėšomis draudžiamus asmenis numato mokėti tik 283 eurus. Valstybė už draudžiamuosius moka net tris kartus mažiau, nei vidutiniškai visi kiti apdraustieji. O juk valstybė draudžia tuos asmenis, kurių gydymui tenka skirti daugiausia lėšų – neįgalieji, nedirbantys pensininkai, vaikai iki 18 metų ir dar šešiolika skirtingų asmenų grupių. Jei valstybė įmokas už juos mokėtų bent nuo minimalios algos, kurią pati ir tvirtina, tai sveikatos sistema gautų gerokai virš 200 milijonų eurų kasmet. Tvirtindama biudžetus, ir valstybės, ir sveikatos, valdžia darbais, ne žodžiais pademonstruos, kas jai yra prioritetas – sveikatos sistema ar dar vienas auksinis šaukštas.

Apie dar vieną finansavimo šaltinį – minimalias, simbolines, nuo vieno iki penkių eurų siekiančias, paciento priemokas – kalbama jau ne pirmą dešimtmetį. Nauda būtų neabejotina, nereikėtų jokių lipdukų ant medikų durų – mokėjimas į kasą tikrai suveiktų geriau. Išnyktų nereikalingi vizitai. Apgalvota priemokų architektūra įvertintų lėtinių ligonių padėtį – po tam tikro vizitų skaičiaus tokios priemokos paprastai nebeimamos. Pasaulis priemokas plačiai naudoja, o pas mus jų kaip nėra, taip nėra. Kaip kokiam absurdo teatre politikai ir toliau žaidžia žaidimą „nemokama medicina“.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas