Rūta Vainienė. Sumažino administracinę naštą, o kiek padidino?


Facebook nuotr. Rūta Vainienė

2017-08-31 11:05

 Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų procesus. Prie administracinės naštos mažinimo reikšmingai prisidėjo ir Statistikos bei Muitinės departamentai.

Administracinė našta – nėra visa valdžios uždėtų reguliavimų našta, o tik ta jos dalis, kuri susijusi su įvairiausios informacijos pateikimu valdžios institucijoms. Tai - laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos, kurias patiria gyventojai bei įmonės, kai jiems reikia vykdyti valdžios nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją, ją kaupti ir saugoti. Ir nors administracinė našta apima tik nedidelę dalį reguliavimų, verslui ir gyventojams tai kainuoja šimtus milijonų eurų. Dėl to jau senokai sunerimo visa Europos Sąjunga, suskaičiavusi, kad verslo subjektai dėl administracinės naštos patiria išlaidų, kurios viršija 3,5 % bendrojo vidaus produkto. Ir paskelbė iniciatyvą – administracinės naštos dydis valstybėse dar iki 2011 metų turėjo būti sumažintas 25 procentais.

Lietuva šios iniciatyvos ėmėsi itin entuziastingai ir užsibrėžė dar ambicingesnius planus – administracinę naštą sumažinti 30 procentų. Taip Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį įgyvendinama geresnio reglamentavimo iniciatyva. Priėmus Geresnio reglamentavimo programą, pradėti rengti kasmetiniai Programos įgyvendinimo priemonių planai. Jose viešojo administravimo institucijos nurodo, kaip numato sumažinti administracinę naštą, ir kokį finansinį rezultatą tai turės.

Negana to, jau nuo 2013 metų galioja ir Administracinės naštos mažinimo įstatymas. Jame įteisintas reikalavimas, kad kiekviena valdžios institucija turėtų administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo tikslą. Be to, jis turi būti nustatytas taip, kad bendras administracinės naštos lygis per kalendorinius metus išliktų nepakitęs arba sumažėtų. Tai reiškia, kad institucijos, kurioms labai reikia kokios nors papildomos naujos informacijos iš verslo ar gyventojų, turėtų pradžioje nebereikalauti tos informacijos, kurios jai reikia mažiau. Vadinasi, jei valdžia taip pat sėkmingai laikytųsi įstatymų, kaip juos kepa, arba kaip to reikalauja iš kitų, administracinė našta negalėtų didėti nei vienoje srityje. O juk paklauskite bet kurio vadovo – juk didėja!

Kaip matyti iš ataskaitų, valdžios entuziazmas mažinti administracinę naštą blėsta lyg vakarykštis laužas. Valdžia netgi įsigudrino kai kurias iniciatyvas, kurios administracinę naštą akivaizdžiai didina, įžūliai pateikti kaip jos mažinimo iniciatyvas. Taip nutiko, pavyzdžiui, su išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS sukūrimu. Reikia turėti daug fantazijos įsivaizduoti, kad absoliučiai kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, važtaraščio, o ateity ir kasos kvitų pateikimas mokesčių inspekcijai neva tai sukuria mažiau naštos nei vienos apibendrintos deklaracijos pateikimas. Apie tai, kokią administravimo naštą uždeda, pavyzdžiui, kainodaros tarp susijusių asmenų privalomas dokumentavimas, valdžia yra linkusi visiškai nutylėti. Todėl ir kyla klausimas, kodėl vertindama, kiek sumažino administravimo naštą valdžia vengia sąžiningai prisipažinti, o kiek gi pakėlė?

 

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas