Rūta Vainienė. Sumažino administracinę naštą, o kiek padidino?


Facebook nuotr. Rūta Vainienė

2017-08-31 11:05

 Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų procesus. Prie administracinės naštos mažinimo reikšmingai prisidėjo ir Statistikos bei Muitinės departamentai.

Administracinė našta – nėra visa valdžios uždėtų reguliavimų našta, o tik ta jos dalis, kuri susijusi su įvairiausios informacijos pateikimu valdžios institucijoms. Tai - laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos, kurias patiria gyventojai bei įmonės, kai jiems reikia vykdyti valdžios nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją, ją kaupti ir saugoti. Ir nors administracinė našta apima tik nedidelę dalį reguliavimų, verslui ir gyventojams tai kainuoja šimtus milijonų eurų. Dėl to jau senokai sunerimo visa Europos Sąjunga, suskaičiavusi, kad verslo subjektai dėl administracinės naštos patiria išlaidų, kurios viršija 3,5 % bendrojo vidaus produkto. Ir paskelbė iniciatyvą – administracinės naštos dydis valstybėse dar iki 2011 metų turėjo būti sumažintas 25 procentais.

Lietuva šios iniciatyvos ėmėsi itin entuziastingai ir užsibrėžė dar ambicingesnius planus – administracinę naštą sumažinti 30 procentų. Taip Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį įgyvendinama geresnio reglamentavimo iniciatyva. Priėmus Geresnio reglamentavimo programą, pradėti rengti kasmetiniai Programos įgyvendinimo priemonių planai. Jose viešojo administravimo institucijos nurodo, kaip numato sumažinti administracinę naštą, ir kokį finansinį rezultatą tai turės.

Negana to, jau nuo 2013 metų galioja ir Administracinės naštos mažinimo įstatymas. Jame įteisintas reikalavimas, kad kiekviena valdžios institucija turėtų administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo tikslą. Be to, jis turi būti nustatytas taip, kad bendras administracinės naštos lygis per kalendorinius metus išliktų nepakitęs arba sumažėtų. Tai reiškia, kad institucijos, kurioms labai reikia kokios nors papildomos naujos informacijos iš verslo ar gyventojų, turėtų pradžioje nebereikalauti tos informacijos, kurios jai reikia mažiau. Vadinasi, jei valdžia taip pat sėkmingai laikytųsi įstatymų, kaip juos kepa, arba kaip to reikalauja iš kitų, administracinė našta negalėtų didėti nei vienoje srityje. O juk paklauskite bet kurio vadovo – juk didėja!

Kaip matyti iš ataskaitų, valdžios entuziazmas mažinti administracinę naštą blėsta lyg vakarykštis laužas. Valdžia netgi įsigudrino kai kurias iniciatyvas, kurios administracinę naštą akivaizdžiai didina, įžūliai pateikti kaip jos mažinimo iniciatyvas. Taip nutiko, pavyzdžiui, su išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS sukūrimu. Reikia turėti daug fantazijos įsivaizduoti, kad absoliučiai kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, važtaraščio, o ateity ir kasos kvitų pateikimas mokesčių inspekcijai neva tai sukuria mažiau naštos nei vienos apibendrintos deklaracijos pateikimas. Apie tai, kokią administravimo naštą uždeda, pavyzdžiui, kainodaros tarp susijusių asmenų privalomas dokumentavimas, valdžia yra linkusi visiškai nutylėti. Todėl ir kyla klausimas, kodėl vertindama, kiek sumažino administravimo naštą valdžia vengia sąžiningai prisipažinti, o kiek gi pakėlė?

 

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas