Rūta Vainienė. Sumažino administracinę naštą, o kiek padidino?


Facebook nuotr. Rūta Vainienė

2017-08-31 11:05

 Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų procesus. Prie administracinės naštos mažinimo reikšmingai prisidėjo ir Statistikos bei Muitinės departamentai.

Administracinė našta – nėra visa valdžios uždėtų reguliavimų našta, o tik ta jos dalis, kuri susijusi su įvairiausios informacijos pateikimu valdžios institucijoms. Tai - laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos, kurias patiria gyventojai bei įmonės, kai jiems reikia vykdyti valdžios nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją, ją kaupti ir saugoti. Ir nors administracinė našta apima tik nedidelę dalį reguliavimų, verslui ir gyventojams tai kainuoja šimtus milijonų eurų. Dėl to jau senokai sunerimo visa Europos Sąjunga, suskaičiavusi, kad verslo subjektai dėl administracinės naštos patiria išlaidų, kurios viršija 3,5 % bendrojo vidaus produkto. Ir paskelbė iniciatyvą – administracinės naštos dydis valstybėse dar iki 2011 metų turėjo būti sumažintas 25 procentais.

Lietuva šios iniciatyvos ėmėsi itin entuziastingai ir užsibrėžė dar ambicingesnius planus – administracinę naštą sumažinti 30 procentų. Taip Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį įgyvendinama geresnio reglamentavimo iniciatyva. Priėmus Geresnio reglamentavimo programą, pradėti rengti kasmetiniai Programos įgyvendinimo priemonių planai. Jose viešojo administravimo institucijos nurodo, kaip numato sumažinti administracinę naštą, ir kokį finansinį rezultatą tai turės.

Negana to, jau nuo 2013 metų galioja ir Administracinės naštos mažinimo įstatymas. Jame įteisintas reikalavimas, kad kiekviena valdžios institucija turėtų administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo tikslą. Be to, jis turi būti nustatytas taip, kad bendras administracinės naštos lygis per kalendorinius metus išliktų nepakitęs arba sumažėtų. Tai reiškia, kad institucijos, kurioms labai reikia kokios nors papildomos naujos informacijos iš verslo ar gyventojų, turėtų pradžioje nebereikalauti tos informacijos, kurios jai reikia mažiau. Vadinasi, jei valdžia taip pat sėkmingai laikytųsi įstatymų, kaip juos kepa, arba kaip to reikalauja iš kitų, administracinė našta negalėtų didėti nei vienoje srityje. O juk paklauskite bet kurio vadovo – juk didėja!

Kaip matyti iš ataskaitų, valdžios entuziazmas mažinti administracinę naštą blėsta lyg vakarykštis laužas. Valdžia netgi įsigudrino kai kurias iniciatyvas, kurios administracinę naštą akivaizdžiai didina, įžūliai pateikti kaip jos mažinimo iniciatyvas. Taip nutiko, pavyzdžiui, su išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS sukūrimu. Reikia turėti daug fantazijos įsivaizduoti, kad absoliučiai kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, važtaraščio, o ateity ir kasos kvitų pateikimas mokesčių inspekcijai neva tai sukuria mažiau naštos nei vienos apibendrintos deklaracijos pateikimas. Apie tai, kokią administravimo naštą uždeda, pavyzdžiui, kainodaros tarp susijusių asmenų privalomas dokumentavimas, valdžia yra linkusi visiškai nutylėti. Todėl ir kyla klausimas, kodėl vertindama, kiek sumažino administravimo naštą valdžia vengia sąžiningai prisipažinti, o kiek gi pakėlė?

 

Close

Nerijus Mačiulis. Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES, tačiau laikina ir nebaisi

 Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje. Tačiau čia ...

Robertas Dargis. Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir ...

Marius Dubnikovas. Greitai už paskolas galime mokėti dvigubai daugiau

 Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui ...

Marius Dubnikovas. Bitcoin – technologinis šuolis ir gresiantis burbulas

 Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės ...

Marius Dubnikovas. Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

 Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl ...

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas